Senosiose Kauno kapinėse tik baigiantis šių metų vasarai atidengtas Kovotojų už Lietuvos laisvę motinai paminklas jau rugsėjo pradžioje buvo apgadintas metalo plėšikų: dingo dvi varinės šio kūrinio detalės. Pasikartojus niekdarių siautėjimams, Kauno miesto savivaldybė skubiai ėmėsi spręsti paminklo geresnės apsaugos problemą – prie jo įrengta vaizdo stebėjimo kamera.
Ji įrengta taip, kad būtų matomas paminklas ir aplink esanti aplinka. Vaizdo stebėjimo kamera įjungta į bendrą miesto stebėjimo sistemą, todėl paminklo aplinką visą parą stebi budintys pareigūnai. Tamsiu paros metu paminklą bei jo prieigas apšviečia elektros prožektoriai.
Paminklo autoriai – skulptorius Vidmantas Gylikis ir architektai Jonas Anuškevičius bei Vytenis Izokaitis. Kūrinys kapinėse – parke pastatytas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyva. Monumentas Kaune iškilo už lėšas, kurias paaukojo keli šimtai privačių piliečių iš Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenių.
ELTA primena, kad pačiame Kauno miesto centre, keliasdešimt metų pagal paskirtį nenaudojamose kapinėse, dar sovietmečiu virtusiose parku, yra ir daugiau paminklų. Tačiau jie – ne variniai, todėl bent metalo vagių nedomina.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad menkai apšviestoje Senųjų Kauno kapinių teritorijoje, prie kurios šliejasi nemažas gyvenamasis kvartalas Žaliakalnio papėdėje su mokykla ir gydymo įstaiga, tamsiu paros metu labiausiai nesaugu praeiviams. Jau prieš penkerius metus, Kauno miesto savivaldybės užsakymu, buvo rengiamas parko rekonstrukcijos planas, tikintis pagerinti ir jo apšvietimą. Tačiau dėl lėšų stokos planas kol kas nepradedamas įgyvendinti.
