Daugiau negu pusė apie finansinius pažeidimus pateikiamų pranešimų yra dėl atlyginimų vokeliuose, rašo "Lietuvos žinios".
Gyventojai vis aktyviai kovoja su šešėline ekonomika, vis daugiau jų nebijo skelbti savo pavardžių. Tačiau kai kurie, sužinoję, kad už turimą informaciją nebus atlyginta, meta ragelį. Kone penktadalis pateikiamos informacijos nepasitvirtina.
Vakar Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) buvo pažymėta, kad mokesčių mokėtojai vis atkakliau siekia mažinti šešėlinio verslo apraiškas šalyje.
Kaip žinoma, kiekvienas Lietuvos gyventojas, turintis informacijos apie finansinius pažeidimus savo įmonėje ar bet kur kitur, jau porą metų gali apie tai pranešti pasitikėjimo telefonu. Kasmet keliais procentais padaugėja asmenų, skelbiančių savo pavardes ir sutinkančių padėti atskleisti finansinius nusikaltimus. Tai rodo, jog žmonės tampa aktyvesni, drąsesni ir tiki, kad nebus pažeistas konfidencialumas teikiant informaciją apie atlyginimus vokeliuose, darbo sutarčių sudarymo ar kitus finansinius pažeidimus.
“Per dvejus metus gauti 4546 pranešimai apie finansinius pažeidimus: per 2006-ųjų septynis mėnesius - 1348, pernai iš viso - 2052, per pirmus penkis šių metų mėnesius - 1146 pranešimai. Kasdien vidutiniškai sulaukiame apie 10 pranešimų“, - žėrė statistiką Vytautas Vitkevičius, VMI Kovos su korupcija skyriaus vedėjas.
Iš visų per dvejus metus gautų pranešimų daugiau kaip pusė sudarė informacija apie atlyginimų vokeliuose mokėjimą - maždaug 2600 pranešimų.
Pasak V.Vitkevičiaus, daugiausia skambučių sulaukiama iš šalies didmiesčių. Kai kurie pranešėjai norėtų, kad jiems už suteiktą informaciją būtų mokama, tačiau tokią galimybę VMI atmeta. „Kartais telefonu paskambinę žmonės teiraujasi, ar galime sumokėti už pranešimą. Išgirdę, kad ši informacija yra neatlygintina, jie padeda ragelį“, - sakė V.Vitkevičius.
Daugiau negu penktadalis telefonu pranešamos informacijos nepasitvirtina. „Apie 70-80 proc. teikiamos informacijos pasitvirtina. Kartais atsitinka taip, kad pranešama apie vienus nusižengimus, o nustatomi kiti“, - teigė V.Vitkevičius. Jo vertinimu, žmonės inspekcijos darbuotojų neklaidina.
VMI viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda, džiaugdamasis, kad visuomenės nariai prisideda mažinant šešėlinio verslo mastą šalyje, tvirtino, jog ketvirtadalis ikiteisminių tyrimų pradėti gavus informaciją telefonu. „Išanalizavus visą pasitikėjimo telefonu gautą informaciją, iki šiol nustatyta apie 4,6 mln. litų išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio, 310 nelegaliai dirbusių darbuotojų, dėl nelegalaus darbo faktų ir per dvejus metus gautos informacijos pradėti 59 ikiteisminiai tyrimai. Atliekant mokestinius patikrinimus papildomai apskaičiuota ir patvirtinta 6 mln. litų mokesčių, baudų, delspinigių“, - vardijo D.Daugirda.
Pasak jo, daugiausia sulaukiama skambučių iš tokių verslo sričių kaip statybos, automobilių prekyba, viešasis maitinimas. „Taip pat gauname nemažai informacijos apie tai, kad butai nuomojami neturint verslo liudijimų“, - papildė kolegą V.Vitkevičius
Šešėlinės ekonomikos masto mažėjimą šalyje įrodo „Eurobarometro“ duomenys - praėjusių metų pabaigoje apklausiant Lietuvos gyventojus beveik pusė jų pažymėjo, kad rizika būti sugautiems yra didelė.
Valdonė Savulionytė
