Po kelerius metus užtrukusių derybų galiausiai Europos Parlamente (EP) pavyko patvirtinti griežtesnes prekybos sprogstamosiomis medžiagomis taisykles, kurios turėtų sumažinti terorizmo pavojų. Norintys įsigyti didesnį kiekį tokių medžiagų pirkėjai turės gauti licenciją.
Ypač šis klausimas paaštrėjo po praėjusių metų teroro išpuolio Norvegijoje, kur buvo panaudoti sprogstamieji užtaisai iš plačiai prieinamų cheminių medžiagų, kurių esama, pavyzdžiui, trąšose ar baseinų valymo tabletėse.
Dalis Europos Sąjungos valstybių riboja tokių medžiagų pardavimą, o kitose jų galima įsigyti laisvai. „Turime užtikrinti, kad valstybių įstatymų skirtumai nepalengvintų galimybės įsigyti tam tikras kurias medžiagas. Juk bendra kova su terorizmu turi remtis tomis pačiomis taisyklėmis visose ES šalyse“, – pažymi Europos Parlamento pranešėjas iš Nyderlandų Janas Mulderis.
Apie laukiančias permainas ir kaip jos atsilieps Lietuvai, Balsas.lt papasakojo Ginklų fondo Licencijavimo ir kontrolės skyriaus vedėjas Vytautas Velička: - Kokios sprogstamiesiems užtaisams gaminti naudojamos medžiagos yra laisvai įsigyjamos Lietuvoje? – Balsas.lt pasiteiravo V. Veličkos.
- Galima apibendrinti, kad tos laisvai prieinamos medžiagos – parduodamos visame pasaulyje. Lietuva šiuo klausimu nėra išskirtinė. Tokių medžiagų galima rasti ūkinių prekių parduotuvėse. Cukrus, tam tikros trąšos, skiedikliai, tirpikliai, tam tikrų metalų milteliai, degalai – visa tai gali būti panaudota sprogmenų gaminimui. Tam užtenka elementarių chemijos žinių. Bet apie gamybos procesus nenoriu kalbėti, nes pasitaiko žmonių, kurie dėl „smagumo“ mėgstančių rizikuoti savo ir kitų gyvybėmis.
- Jūsų pateiktas medžiagų sąrašas tik patvirtina, kad jokios kontrolės vykdyti neįmanoma, nes tai kasdienėje buityje naudojami dalykai?
- Būtent todėl jokio reguliavimo nėra. Minėtų prekių įsigijimas yra laisvas. Šiuo metu pirkėjai nėra registruojami. Suprantama, kad ta registracija perkant cukrų tikrai atrodytų beprasmiškai, tačiau yra kitų medžiagų.
- Kaip vertinate EP siūlomus pakeitimus?
- Ši idėja kilo kovojant su terorizmu. Tiek Norvegijoje, tiek kitose valstybėse. Pasitaikė skaudžių atvejų, kai sprogmenų gamybai buvo panaudotos visiems prieinamos medžiagos. Sulaukta skaudžių pasekmių. Todėl ES buvo mąstoma, kaip apriboti jų įsigijimą, kad pavyktų sumažinti terorizmo pavojų. 2005-siais Europos Taryba susitarė dėl bendros ES antiteroristinės strategijos. Suprantama, greičiausia sulauksime ir neigiamų pasekmių vartotojui. Jie nebegalės laisvai įsigyti medžiagų, kurias dabar perka. Kils tam tikrų problemų, todėl nebus išvengta nepasitenkinimo. Taip pat viskam reikės pajėgumų ir finansų. Valstybės turės skirti žmogiškų ir finansinių išteklių.
- Kodėl prireikė 7-erių metų, kad susitarimas įgautų apčiuopiamus pagrindus?
- Tai pakankamai sudėtingas procesas. Dauguma medžiagų plačiai naudojamos buityje, namų ir žemės ūkiuose. Ta pati amonio salietra, kurią naudoją šalies ūkininkai, gali būti panaudota sprogmenų gamybai. Būtent dėl to ir užtruko šio reglamento priėmimas. Reikėjo padaryti taip, kad reglamentas būtų tinkamas visoms valstybėms. Noriu atkreipti dėmesį, kad lazda turi du galus. Viename – kova su terorizmu ir jo prevencija. Kita pusė – ekonomikos vystymasis, kuriam įvairūs ribojimai būtų kaišioję pagalius į ratus. Reikėjo rasti aukso vidurį.
- Ar terorizmo problematika yra aktuali Lietuvos kontekste?
- Neturime tokios didelės problemos, bet jos, suprantama, ir nereikėtų laukti. Todėl EP reglamentas yra laiku ir vietoje. Jis leis suvienodinti medžiagų įsigijimą visose ES šalyse. Vienos valstybės iki šiol tam tikrų medžiagų įsigijimą kontroliavo griežtai, tuo tarpu kitos – visiškai ne. Lietuvoje taip pat pasitaiko žmonių, kurie bando pasigaminti sprogmenį namų sąlygomis. Įvykis Vilniuje ant Tauro kalno, kai susisprogdino jaunuolis, taip pat buvo susijęs su savadarbiu sprogmeniu.
Balsas.lt primena, kad naujosios taisyklės apribos privačių naudotojų priėjimą prie tokio cheminių medžiagų kiekio, kuris leistų pagaminti savadarbį sprogmenį. Atitinkamas tam tikros koncentracijos medžiagas bus galima įsigyti tik su licencija. Trims cheminėms medžiagoms, naudojamoms trąšose ar baseinų valyme – vandenilio peroksidui, nitrometanui ir nitrato rūgščiai – licencijos nereikės, tačiau pardavėjas turės registruoti jų pardavimo atvejus. Taisyklėse taip pat nurodomos cheminės medžiagos, kurių pardavimas neribojamas, tačiau jų pardavėjai privalės pranešti kontrolės institucijoms apie įtartinus sandorius.
