Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Sveikinu p.Algirda. Zinau, kad jo ilgai nebuvo Lietuvoje, kovesi uz Amazones dziungles ir Naujosios Gvinejus miskus. Grizo namo, ir neliko abejingas nusikaltimams gamtai, kurie cia tiesiog klesti. Kaip sake aktorius R.Kazlas, kas vyksta mūsų miškuose, yra tolygu nėščios moters spardymui. Vienykimės, ir palaikykime tikrai nepriklausomą judejima "Už gamtą"
Pagrindine problema vis tik yra ne istatymai, o ju taikymas, t.y. akmuo i autoriaus darza. Manau, kad nebutu tokio zmoniu pasipiktinimo, jeigu Saugomu teritoriju istatymas butu taikomas visiems vienodai, t.y. draustu statybas ar ezeru aptverimus visiems vienodai. Nesutinkantiems siulau koki savaitgali nuvaziuoti prie Skaiscio ezero is Kariotiskiu puses, cia Traku rajone. Visa ezero pakrante ne tik apstatyta ,,vilomis", bet aptverta taip, kad paprastam mirtingajam patekti prie ezero tikrai sudetinga, kai kurios tvoros tesiasi netgi paciame ezere. Va tada kokiam statyti savo nama saugomoje teritorijoje norinciam zmogeliui, kurio zeme nei prie ezero, nei prie misko, kyla klausimai: kas isdave leidimus uzstatyti visa ezero pakrante? kodel niekas nesiima jokiu veiksmu pasalinti tas tvoras? ka veikia aplinkosaugininkai ir Traku parko direkcija? Atsakymai: leidimu isduoti negalejo, bet isdave Narkusos kontroliuojama Traku savivaldybe, parkas aisku pritare; o aplinka saugantiems pareigunams kur kas paprasciau savo darbo rezultatus rodyti ant saugomu teritoriju vietiniu valstieciu, nei ant ezera apstaciusio elito. Va taip, su istatymais ir Konstituciniu Teismu tai neturi nieko bendra ir autorius sita puikiausiai zino.
Kai pinigų kapšas prabyla, gamta tyli. Apgailėtinas Ponios Rutkelytės paskvilis, šlykštu skaityt tokius Naujųjų Piniguočių dangstymus, besikėsinančius į visų žmonių turtą.
Kas stovėjo šalia naujai išrinktos Prezidentes rinkimu nakti? Ogi Rutkelyte, salimais jos vyras (is skirtingos partijos). Kaip patogu seimoje - dvi skirtingos partijos, du sarasai - ir kiekviena menesi - grazi suma. Prisiplakeliu ir prisistaikeliu zuliku sutve.
Bet cia ne apie tai.
Aciu Knystautui uz jo pozicija, jo knygas, albumus. Aciu visiems Lietuvos gamtosaugininkams uz ju principinguma, meile Lietuvai.
Bet cia ne apie tai.
Aciu Knystautui uz jo pozicija, jo knygas, albumus. Aciu visiems Lietuvos gamtosaugininkams uz ju principinguma, meile Lietuvai.
Rutkelytės pozicija diskretituoja TS-LKD partiją, grubiai paminant Lietuvos žmonių ir Valstybės interesus. Turime būti principingi, pabuskime ir vieningai priešinkimės tolimesniems bandymams naikinti visų mūsų, o ne staiga praturtėjusios grupelės, gamtos ir kultūros vertybes, saugančias ir stiprinančias Lietuvos identitetą.
zinau ką reiškia turėti nuosavybę,kurią įnirtingai dešimtmečiais saugo "saugotojai"-bandydami kol palūši,o tada atsiras kas pasaugos.Ar tai normalu?
Tvenkinio isvalymui projekto nereikia. Is tamstos parasymo, kad sumokejai uz projektą 2900 lt yra aisku kaip dieną, kad Tamsta is 30 arų tvenkinelio norejai ji pasididinti iki kokio hektaro. Tad nekrušk tu liaudžiai proto. O tai Rutkelyte prisiskaiciusi tokiu Runkeliu sapaliojimu ir pati nieko nesuvokdama (ankstyva senatvė)pliurpia visai Marijos žemei nesamomes.
derėtų pažinti straipsnio autorių iš arč
Kažkaip kelia abejonių autoriaus nuoširdumas, nors tu ką.
Apie jo polinkius pasiskaičius (w w w.gay.lt/article.php?aid=556) kyla minčių, kad ieško žmogus pripažinimo manipuliuodamas lietuvių gamtosauginiais jausmais ir tiek. Jei klysčiau- atsiprašau už išsakytas abejones.
Apie jo polinkius pasiskaičius (w w w.gay.lt/article.php?aid=556) kyla minčių, kad ieško žmogus pripažinimo manipuliuodamas lietuvių gamtosauginiais jausmais ir tiek. Jei klysčiau- atsiprašau už išsakytas abejones.
Privačių miškų savininkus ypač neramina, kad vietoje darniosios plėtros politikos ir žmogaus teisių pripažinimo, praktikoje neretai įgyvendinama vienpusiška politika, kuri pasireiškia vis plačiau įsigalinčiu atskirų aplinkosaugininkų susireikšminimu, ką nusipelnęs Lietuvos miškininkas Algirdas Antanas Brukas taikliai įvardijo ekokratija. Ji pasireiškia, kai dangstantis viešojo intereso skydu, besąlygiškai, dažnai savnaudiškai, ar net piktybiškai, „aplinkosaugos" (o realiai- susireikšminimo) vardan stabdomos bet kokios gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo iniciatyvos. Susidaro įspūdis, kad Lietuva tampa visokiausių rūšių draustiniams, regioniniams parkams ir jų egzistencijai svarbi teritorija, o žmogui gamtoje nepaliekama vietos. Vertinant vis plačiau įsivyraujantį nepagarbų požiūrį į žmogų ir jo santykį su gamta bei pesimistines šalies demografines perspektyvas, daugeliui kuriančių visuomeninių organizacijų, kurias vienija darnios plėtros idėja, tai kelia didelį nerimą. Šis susirūpinimas išreikštas jau antrus metus vykstančiame Urbanistinių forumų judėjimo rezoliucijose, apie tai kalba Krekenavos, Daugų, Labanoro ir kitų regionų gyventojai, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos miškų instituto mokslininkai ir daugelis kitų. Konstatuojama, kad socialiniai, ekologiniai ir ekonominiai interesai iki šiolei išlieka nesuderinti, o viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimas praktikoje neretai pavirsta ekokratijos savivale.Žmogus vieną dieną sužino, kad jo valda ar sodyba yra saugotinoje teritorijoje ir jis neturi beveik jokių teisių. Iš saugomų teritorijų ir miškotvarkos planavimo dokumentų „dingę" kaimų valdos. Specialieji žinybiniai (dar kitaip vadinami specialiaisiais) planai sudarko teritorijų planavimo dokumentų hierachiją, po jų priedanga vyksta ekokratijos savivalė, dažnai priimimami visuomenei nežinomi, savivaldybių bendriesiems planams prieštaraujantys sprendiniai. Jų reikalinga iš vis atsisakyti arba suteikti tik patariamąją funkciją, kadangi jie negali turėti viršenybės prieš bendruosius teritorijų planus. Lietuvoje miško žemė aplinkosaugininkų laikoma "šventesne už šventą karvę". Miškuose nuolat didinami naudojimo apribojimai ir uždrausta bet kokia infrastruktūros plėtra (net tokiais atvejais, jei buvęs tremtinys nori atkurti savo tėviškės sodybą, jis negali miško žemėje to daryti), siekianti kuo didesnio saugomų teritorijų plotų natūralizavimo už tai gyventojams nieko nekompensuojant. Nuo sovietinės okupacijos pradžios (1939 m.) miškų plotai daugiausia žemės ūkio naudmenų sąskaita padidėjo maždaug 1 mln. hektarų. Šiame milijone hektarų gyveno keliasdešimt tūkstančių lietuvių šeimų ir dėl to niekas nei bloga aplinkos būkle nei viešųjų interesų ignoravimu nesiskundė
Nu pabandykit paneigti, kad patys normaliausi politikai Lietuvoj – tvarkiečiai?! Aiški ir nedviprasmiška pozicija dėl LEO aferos, dėl aukštojo mokslo politikos, dėl antkainių ir monopolijų, energetinių monstrų veiklos, skurdinančios lietuviukus. Ar ir toliau keisim pozas, leisdami konservams, komunistams ir visokiausiems valinskininkams&zuokininkams mumis dulk….t? Ar galiausiai sugebėsim susiimt ir nubalsuot už tikrą TVARKĄ ir TEISINGUMĄ. Aš už. Už 3 numerį EP rinkimuose.
REKLAMA
REKLAMA
Kovoje prieš Lietuvos gamtą suspindo konservatorės R. Rutkelytės žvaigždė