Pastaruoju metu susidomėjimas įvairiomis menų terapijos šakomis sparčiai didėja. Nors pirmiausiai ji pasitelkta kaip efektyvi neįgaliųjų psichologinės reabilitacijos ir socializacijos priemonė, šiandien ją atranda vis daugiau sveikų visuomenės narių. Vieni ieško nusiraminimo, kiti – tobulėjimo ir saviugdos galimybių.
Skirta savigydai
Meno terapijos terminą beveik prieš aštuoniasdešimt metų pasiūlė anglų dailininkas Andrijanas Hillas. Jis sergančiųjų plaučių ligomis ligoninėje pastebėjo, kad piešimas suteikia ne tik gerų emocijų, bet ir skatina gijimą.
Kelią meno terapija pradėjo kaip psichoterapinis metodas ir atspindėjo psichoanalizės pažiūras. Pavyzdžiui, Karlas Gustavas Jungas prašė pacientus piešti sapnus, fantazijas, svajones, nes manė, kad meno priemone išreikštas simbolis turi ryšį su vidiniu žmogaus išgyvenimu.
Apskritai pati menų terapija akcentuoja žmogaus savigydos galimybes. Orientuojasi į kiekviename žmoguje glūdintį vidinių jėgų ir sveikatos potencialą.
Jei žmogus patiria stresą, padažnėja jo pulsas, pakyla kraujospūdis, sutrinka miegas. Žmogus jaučiasi nepailsėjęs. Kai tokia situacija tęsiasi ilgai, pradeda kamuoti ir fizinės problemos – galvos, skrandžio skausmai. Geriausias vaistas nuo išvardytų problemų – atsipalaidavimas.
Meno terapeutai tikina, kad ši terapija ne tik atpalaiduoja, bet ir atveria žmogaus „skaudulius“. Leidžia jam išsivaduoti.
Padeda susidoroti su problemomis
VšĮ „Menų terapijos centras“ atstovė Dovilė Jankauskienė pasakojo, kad menų terapija – plati sąvoka, apimanti daug terapinių rūšių. „Muzikos, dailės, šokio judesio, poezijos, pasakų, dramos ir taip toliau... Trumpiau tariant tai – viskas, kas su siję su kūryba, žmogaus kūrybiškumo pažadinimu. Visur veikia pats žmogus. Jis gali savo sunkumą, problemą, trūkumą, kažkaip kompensuoti. Pažiūrėti iš kitos pusės, pabandyti jį išspręsti per terapinį procesą. Pasinaudoti juo kaip repeticija, o po to viską perkelti į realų gyvenimą. Meno terapija – psichoterapinė kryptis, skirta pagelbėti susidoroti su įvairioms problemomis. Nesvarbu – fizinėmis, dvasinėmis, psichinėmis“ – teigė D.Jankauskienė.
Menų terapijos užsiėmimus Klaipėdoje lankanti Rima Petrolienė, pasakojo, kad jai tai tapo ne tik mėgiamu hobiu, bet ir padeda nusiraminti bei susikaupti. „Norėjau save išbandyti meno srityje. Per menų terapiją išmokau susikaupt ties savo darbeliu. Man tai – ir nusiraminimo, ir laisvalaikio praleidimo būdas, į kurį dabar mielai investuoju pati“, – pasakojo moteris. Anot „Menų terapijos centro“ atstovės, jokio specialaus pasiruošimo prieš pradedant užsiėmimus nereikia. Tai daryti gali kiekvienas. Tačiau vis dėl to, menų terapija tinka nebūtinai visiems. Kartais tenka paieškoti savos krypties. O kai kuriems žmonėms pasirodo priimtinesnė kitokia veikla. Tad neverta vaikytis madų, jei efektyvesnio rezultato kovodami su stresu pasiekiate, pavyzdžiui, dirbdami aktyvų fizinį darbą sode. Patarimas
Užklupus blogoms emocijoms, meno terapeutai pataria, pasiimti rašymo priemonę ir lapą. Pastarąjį padalykite į dvi dalis. Vienoje jo pusėje imkite intensyviai braižykite. Pieškite kuo stipriau ir ryškiau. Koncentruokitės į jaučiamą stresą. Kai blogas emocijas „išpiešite“, kitoje lapo pusėje pabandykite nupiešti tai, kas jums atrodo pozityvu. Blogąją pusę nukirpkite, suplėšykite ir išmeskite. Toks pratimas turėtų padėti susikoncentruoti į nerimą keliančias mintis ir jų atsikratyti.
