Jei praeivio paprašytume žodžiais nupiešti Palangos Jono Basanavičiaus gatvės portretą, tarp svarbiausių jos bruožų tikrai būtų garsioji kavinių muzika.
Ji žymi ne tik dėl savo garso, bet ir tapo centrinės kurorto gatvės simboliu, praneša LTV laida „Vasaros spalvos“.
Palangos valdžia norėtų pakeisti tokį kurorto širdies įvaizdį, ir prieš kelerius metus priėmė gana griežtas triukšmą ribojančias taisykles. Muziką atvirose erdvėse be garsą izoliuojančios medžiagos galima leisti iki 23 valandos, savaitgaliais – iki 24 valandos.
Tačiau taisyklėms paklūsta ne visi.
„Muzika groja iki pat 5 valandos. O mums muzika leidžiama iki 23 valandos. Bet ir taip nesilaikoma decibelų. Kala taip, kad mūsų klientai, žmonės su vaikais kambariuose negali miegoti“, – kalbėjo J. Basanavičiaus gatvėje esančios kavinės „Lašas“ šeimininkė Birutė Želvienė.
„Mes atvažiavome į jūsų nuostabų miestą, nuostabią šalį. Viskas puiku. Vienintelis dalykas, kuris truputį trukdo, tai triukšmas“, – teigė Palangoje apsilankęs turistas iš užsienio.
„Kol būni kavinėje, tos muzikos nesigirdi. O kai išeini į gatvę, tai norisi muzikos, atsipalaidavimo tokio. Ji groja ne per garsiai, normaliai. Tegu skamba ir linksmina žmones“, – sakė poilsiautojai.
Ginti muziką J. Basanavičiaus gatvės simbolį, stojo ir maestro Stasys Povilaitis. Esą verslininkai jau ir garsą sumažino, ir atitvarus jam slopinti įsirengė.
„J. Basanavičiaus gatvę koneveikti tapo kone madinga. Net gero tono pavyzdys, kad reikia ką nors neigiamo pasakyti apie šią gatvę ir apskritai apie Palangą. J. Basanavičiaus gatvė turi trauką. Daugelis kurortų turi tokių pramoginių gatvių. Aš manau, kad tokia gatvė, kokia yra, turi teisę būti“, – teigė maestro.
„Yra klubai, kur izoliuotas garsas. Tad prašau, eikite į klubus. O tokios kavinės, kurios įsidėjusios paprastus stiklus ir laiko, kad tai yra garsą izoliuojanti medžiaga, manau, kad ne“, – kalbėjo Palangos vicemeras Saulius Simė.
Kol kova už tylą J. Basanavičiaus gatvėje tęsiasi, miesto valdžia pageidaujantiems ramesnio poilsio siūlo eiti į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, kurorte dar vadinamą džiazo gatve. Idėja Palangoje sukurti džiazo oazę kilo prieš maždaug ketverius metus.
„Tais metais buvo koncertuojama gyvai, nes dar turėjome veikiančią „Kupetą“. Tiesiog norėjosi, kad šioje gatvėje skambėtų džiazas“, – pasakojo S. Simė.
„Labai gražu, eini su nuotaika į paplūdimį. Taip eitum užsimąstęs, o čia truputį nuotaiką praskaidrina“, – teigė poilsiautoja.
„Kodėl ne? Puiku. Gali būti ir liaudies muzikos gatvė, ir lengvos klasikinės, kamerinės muzikos gatvė. Gatvių Palangoje užtenka, tegu tik tos idėjos būna įgyvendintos“, – kalbėjo S. Povilaitis.
Gal ir bus, nes garsiakalbiams džiazo gatvėse įrengti savivaldybė išleido tik 10 tūkst. litų. Tiesa, kelis jų teko išjungti. Čia gyvenantys palangiškiai nebeiškentė 12 valandų per dieną skambančių džiazo variacijų.
Asta Kažukauskienė
