Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Nors buvęs Meksikos prezidentas Felipe Calderonas sakė tapsiantis baisiausiu narkotikų mafijos košmaru, pagrindines grupuotes lig šiol remia dalis policijos ir armijos, o nevyriausybinės organizacijos praneša, kad į šį verslą įsitraukę dešimtadalis Meksikos gyventojų. „Šie santykiai susiformavo per daugelį XX a. dešimtmečių, o pastaraisiais metais, sustiprėjus kovai prieš narkotikų kartelius, tai labiau pastebima. Bet korupciniai ryšiai Meksikos valdžios ir visuomenės gyvenime nėra naujiena“, – kalba Lotynų Amerikos šalių tyrėja Ieva Jusionytė.
Neseniai buvo pranešta, kad sulaikytas vienas „Sinaloa“ kartelio lyderis, tačiau analitikai mano, kad tokie sulaikymai padėtį šalyje gali tik paaštrinti. Pasak Meksikos studijų centro analitiko Wilo Pansterso, narkotikų versle veikia labai daug interesų grupių, todėl, eliminavus aukšto rango vadeivas, verslą perima kiti. Deja, kartais tai sukelia naujų problemų, nes dėl lyderio vietos kyla kovos.
Pietų Meksika – kriminalinių grupuočių rankose
Dešimčių tūkstančių skanduotės „Mes nugalėsime“, degantys automobiliai, riaušės – tai tik keletas vaizdų iš pastarųjų dienų Meksikoje. Gyventojai čia protestuoja dėl dingusių studentų. Vienoje labiausiai neramumų krečiamoje Gerero valstijoje Igualos mieste 43 studentai dingo, o 6 buvo nužudyti rugsėjo pabaigoje.
Manoma, kad miestelio meras įsakė policijai susiremti su studentais, kurie ketino rengti radikalų protestą per jo žmonos organizuojamą renginį. Prokurorai sulaikė 36 policijos pareigūnus, kurie kaltinami bendrininkavus su gauja, kaip įtariama, pagrobusia studentus. Dėl šio nusikaltimo centrinė Meksikos valdžia trečiadienį įsakė areštuoti ir Igualos merą, jo žmoną bei padėjėją.
Groningeno universiteto Meksikos studijų centro analitikas Wilas Panstersas sako, kad įvairių valdžios struktūrų įsitraukimas į nuskalstamą veiklą yra neįveikiama Meksikos gyvenimo kasdienybė. Ir, nors vietos valdžia pabrėžia daug dirbanti su organizuotu nusikalstamumu, akivaizdu, kad tai daugiau politinė retorika.
„Valdžia turi ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis. Pavyzdžiui, spėjama, kad miestelio, kuriame dingo studentai, meras smarkiai įsitraukęs į nelegalų verslą. Taip pat manoma, kad žmonės, kurie pagrobė studentus ir tikriausiai juos nužudė, yra iš vietos policijos pareigūnų. Juos esą kontroliuoja kriminalinės organizacijos. Iš tiesų kyla klausimas, kas kontroliuoja visą Pietų Meksiką. Aišku, kad tikrai nebe valstybė“, – pabrėžia W. Panstersas.
Lotynų Amerikos šalių tyrėjos Ievos Jusionytės nuomone, sprendžiant organizuoto nusikalstamumo problemas Meksikoje, daugiausia sunkumų sukelia labai sudėtingi ryšiai tarp narkotikų kartelių, kitų organizuoto nusikalstamumo grupių ir įvairių valdžios institucijų: „Šie klientelistiniai santykiai susiformavo per daugelį XX a. dešimtmečių, o pastaraisiais metais, sustiprėjus kovai prieš narkotikų kartelius, tai labiau pastebima. Bet korupciniai ryšiai Meksikos valdžios ir visuomenės gyvenime nėra naujiena.“
Narkotikų prekeivius remia policija ir armija
Vienas pirmųjų kovą narkotikų mafijai paskelbė buvęs Meksikos prezidentas Felipe Calderonas. 2006 m. jis rinkėjams pripažino, kad karas su narkotikų karteliais nebus lengvas. Jis gali pareikalauti aukų, tačiau tai vienintelis kelias, kurį turi žengti Meksika.
Meksikos tarptautinių santykių analitikė Erika Ruiz Sandoval vienoje žmogaus teisių konferencijoje sakė, kad po paskelbtos kovos narkotikų mafijai šalyje saugumo situacija katastrofiškai pablogėjo, o žadėtas sėkmingas karas neatrodo galintis atnešti pergalę. Taip pat, pastebi ji, F. Calderonas paskelbė karą narkotikų karteliams nežinodamas, kas jo laukia, nors sakė tapsiantis baisiausiu narkotikų mafijos vadeivų košmaru.
„Spėkite, kas nemiega šiandien? Gėda, kad nemažai bendruomenių turi gyventi teroro priešakyje, – kalba E. R. Sandoval. – Jauni žmonės „Twitteryje“ nuolat rašo, kad, pavyzdžiui, negalima važiuoti kažkuria gatve, nes ten susišaudymai ar kelias užimtas nežinomų ginkluotų asmenų. Manau, kad meksikiečiai turi pasakyti „palaukite, mes negalime taip gyventi“. Nepritariu, kad turime būti kantrūs ir laukti valdžios pergalės.“
F. Calderonui pradėjus kovą su narkotikų karteliais, ekspertų teigimu, nusikalstamų grupuočių šalyje sumažėjo, tačiau narkotikų prekyboje įsitvirtino dvi policijos ir armijos remiamos grupuotės „Los Zetas“ ir „Sinaloa“. Du didžiausi Meksikos narkotikų karteliai narkotikų kelius Meksikoje pasidaliję kone perpus.
Meksikos valdžia ne kartą buvo kaltinama bendradarbiavimu su šiais karteliais, o jų lyderiai dažniausiai išvengdavo susidūrimo su policija. Vis dėlto vos prieš kelias savaites dabartinis Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto pranešė pasiekęs vieną didžiausių savo kadencijos pergalių – buvo sulaikytas vienas iš „Sinaola“ kartelio lyderių.
Pasak W. Pansterso, šis sulaikymas gali tik dar labiau paaštrinti padėtį šalyje, nes nusikalstamame narkotikų versle veikia labai daug interesų grupių. Tai didžiulės ir sudėtingos struktūros, į kurias įtraukti dešimtys tūkstančių žmonių, kurie platina, slepia, gamina narkotikus.
„Žinoma, labai svarbu, kad vyriausybė sulaiko tokių grupuočių vadus, bet istorija rodo, kad, jei valdžia sulaiko ar per operaciją eliminuoja aukšto rango narkotikų vadeivas, šį verslą perima kiti. Deja, kartais tai sukelia naujų problemų – paprastai dėl lyderio vietos kyla kovos“, – primena W. Panstersas.
Taikinys – likimo valiai palikti žmonės
Tad ar Meksikos gyvenimo realybė tokia juoda? Ekspertai pastebi, kad vienareikšmiškai šios daugiau nei 100 mln. gyventojų turinčios šalies vertinti nereikėtų. Per paskutinius tris dešimtmečius Meksika iš autoritarinės tapo demokratine valstybe. Jos uždarą ekonomiką pakeitė viena atviriausių ekonomikų pasaulyje, kuri tampa vis konkurencingesnė.
Vis dėlto Lotynų Amerikos politikos ekspertė Shannon O`Neil pastebi, kad kartu šalyje auga smurto ir nusikalstamumo lygis: „Matome didėjantį turto plėšimą, augančią kontrabandą, žmonių grobimus. Nepaisant pozityvaus Meksikos vystymosi, daugelis žmonių palikti likimo valiai. Būtent tokių žmonių ieško narkotikų karteliai ar gaujos.“
E. R. Sandoval sako, kad daug žmonių Meksikoje susitaiko su tokia gyvenimo realybe ir savanoriškai prisideda prie nusikalstamų organizacijų. Tarkim, norėdamos užsitikrinti socialinę gerovę, daug meksikiečių šeimų ištekina savo dukras į narkotikų platintojų šeimas.
„Narkotikų karteliai tiekia įvairias paslaugas, kurių negali užtikrinti valstybė. Pavyzdžiui, narkotikų platintojai tiesia kelius, rengia oro uostus, stato mokyklas ir net klinikas. Todėl sunku pagalvoti, kad jie gali būti taip lengvai pašalinami iš Meksikos gyvenimo. Karteliai čia turi gilias šaknis ir nemaža visuomenės dalis pritaria tokiam gyvenimui“, – neslepia E. R. Sandoval.
Užsienio žurnalistų kalbinamos meksikiečių vidurinės mokyklos mokinės sako, kad kone visi pažįsta žmonių, įtrauktų į narkotikų mafijos veiklą. Nevyriausybinės organizacijos praneša, kad į šį nusikalstamą verslą įsitraukę dešimtadalis Meksikos gyventojų.
JAV teikia per mažai pagalbos
Floridos universiteto dėstytoja I. Jusionytė sako, kad, nors nusikalstamumas šalyje didelis, ypač JAV ir Meksikos pasienyje, kur yra pagrindiniai narkotikų prekybos koridoriai, vis dėlto saugių regionų rasti galima, pavyzdžiui, rytinėje šalies dalyje. „Taip pat kai kuriose valstijose patys gyventojai pradėjo organizuotis į savigynos grupes. Ten, kur bendruomenės perėmė saugumo funkcijas, nusikalstamumas labai sumažėjo, pastaruoju metu nebuvo nei žmogžudysčių, nei grobimų“, – kalba Lotynų Amerikos šalių tyrėja.
Būtent į narkotikų kelias į JAV Meksikos narkotikų karteliams yra pagrindinis verslo šaltinis. Jungtinių Tautų tarnybos praneša, kad maždaug 90 proc. į JAV patenkančių narkotikų atkeliauja per Meksiką. Lotynų Amerikos šalių ekspertė Sh. O`Neil sako, kad JAV kovoje su Meksikos narkotikų karteliais galėtų užimti daug didesnį vaidmenį ir labiau prisidėti sprendžiant smurto problemas.
„Amerika galėtų kovoti su ginklų platinimu JAV pietuose ir daug stipriau kontroliuoti pasienį su Meksika. Ji gali dėti didesnes pastangas stabdant pinigų plovimą, kurie patenka į Meksiką. Tai pristabdytų nusikalstamų grupuočių veiklą Meksikoje, – pabrėžia Sh. O`Neil. – Taip pat galime kelti klausimą dėl narkotikų paklausos JAV.“
Analitikas W. Pasternsas teigia, kad JAV ir Europoje ypač paklausios kelios grupės narkotikų, kuriuos platina Meksika. Vienas jų – kokainas, išgaunamas ne Meksikoje, o Pietų Amerikoje – Bolivijoje, Peru ar Kolumbijoje. Tad, tvirtina jis, kol Amerikoje egzistuos narkotikų paklausa ir bus įmanoma jų įvežti, tol Meksikoje tai išliks problema.
Centrinės Amerikos karteliai ima stumti meksikiečius
Pirmieji į JAV narkotikus platinti pradėjo kolumbiečiai. Meksikos nusikalstamos grupuotės į narkotikų platinimą įsitraukė kur kas vėliau, kai JAV pradėjo aktyviai kovoti su Kolumbijos narkotikų karteliais.
Dabar, pastebi I. Jusionytė, Meksiką iš narkotikų verslo vis labiau išstumia Centrinės Amerikos šalys. „Kadangi Kolumbijoje vyko ilgas pilietinis konfliktas, susiformavo grupės, kurios pasinaudojo tokiu valstybės neefektyvumu ir pradėjo gabenti narkotikus į JAV. Kolumbijos narkotikų prekeiviai į JAV narkotikus gabendavo per Karibų jūrą, dažniausiai – per Floridą. Bet, kai maždaug 9-ajame dešimtmetyje JAV pradėjo juos persekioti, nusikalstamo pasaulio geografija šiek tiek pasikeitė ir buvo pradėta ieškoti naujų kelių“, – primena ji.
Pasak Floridos universiteto dėstytojos, tada narkotikų prekyboje pirmiausia atsirado Meksikos karteliai, nes jie buvo geriau organizuoti ir turėjo daugiau ryšių su valdžia. „Bet šiuo metu, vykstant kovai su narkotikais, kadangi kai kurių kartelių vadovai buvo pagauti ir vyksta didžiųjų organizuotų grupių skilimas, didesnį vaidmenį pradėjo vaidinti Centrinė Amerika“, – kalba I. Jusionytė.
Dalis ekspertų teigia, kad tai, kas vyksta Meksikoje, reikėtų vadinti karu ir vargu ar be kitų šalių pagalbos Meksikai pavyks jį laimėti.
