Būtent todėl, prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo vis aktyviau skatinamos prisidėti ir savivaldybės. Pasak Savivaldybių asociacijos patarėjos aplinkos ir energetikos klausimais Ievos Andriulaitytės, Lietuvos savivaldybės aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos (ES) regionų komiteto veikloje, įgyvendina su klimato kaita susijusius reikalavimus ir teikia pasiūlymus dėl naujų teisės aktų kūrimo.
Vienijamos merų jėgos
Vieni didžiausių teršėjų – planetos miestai, kuriuose susitelkę pramonės ir energetikos objektai, itin aktyvus automobilių eismas. Būtent todėl, siekdama sutelkti labiausiai gamtą teršiančių regionų pastangas, Europos Komisija inicijavo vadinamąjį Merų paktą. Tai – savanoriškas susitarimas, prie kurio prisijungiančios savivaldybės įsipareigoja didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą. Taip siekiama ne tik pasiekti, bet ir viršyti Europos Sąjungos nustatytą tikslą iki 2020-ųjų sumažinti išmetamo CO2 kiekį 20 procentų. Visų šių pastangų tikslas – neleisti temperatūros planetoje vidurkiui pakilti daugiau nei 2°C aukščiau negu prieš-industriniais laikais. Toks klimato pokytis būtų laikomas katastrofišku: jis gali lemti ledynų tirpimą, jūrų vandens lygio kilimą, ženklų sausrų ar potvynių, kitų gamtos stichijų pagausėjimą.
Prie šio pakto gali prisijungti ne tik didieji metropoliai, bet ir mažosios savivaldybės. Kadangi juo bendrų ES tikslų įgyvendinimui sutelkiamos įvairaus dydžio vietos ir regionų institucijos, Merų paktą galima pavadinti unikaliu daugiapakopio valdymo modelio pavyzdžiu.
Kiekviena prie pakto prisijungusi savivaldybė per metus nuo pasirašymo datos pateikia Tvarios energijos veiksmų planą, kuriame nurodomi konkretūs veiksmai kaip iki 2020 metų ruošiamasi sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Vėliau, kas du metus, reguliariai atsiskaitoma kaip sekasi siekti išsikeltų tikslų.
Savivaldybės įsipareigoja užsiimti ir šviečiamąja veikla. Jos turi organizuoti Vietos energetikos dienas, supažindinti gyventojus su tvaria plėtra, informuoti apie atsakingą energijos vartojimą. Ypač svarbu įtraukti vaikus, juk jie – būsimieji energijos vartotojai, kurie turi suprasti jos taupymo svarbą, žinoti, kaip kuo efektyviau ją taupyti.
Jungiasi ir Lietuvos savivaldybės
Iš viso prie Merų pakto jau prisijungė 5105 signataras iš ES ir kitų valstybių nepriklausančių jai. Lietuvoje prie pakto prisidėti nusprendė 14 savivaldybių: Akmenės, Anykščių, Elektrėnų, Jurbarko, Kauno, Pakruojo, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Utenos, Vilkaviškio rajonai bei Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės.
„Atrodytų, tai labai mažas skaičius, bet Lietuvos mastu jis sudaro 23 procentus visų Lietuvos savivaldybių“, - skaičiuoja I. Andriulaitytė. Dešimt Lietuvos savivaldybių jau perėjo į antrąjį etapą ir pateikė tvarios energijos veiksmų planus. Dabar kas dveji metai jos teiks ataskaitas apie savo veiksmų plano įgyvendinimą.
Lietuvos savivaldybės nebijo sau kelti ambicingų tikslų – štai Naujoji Akmenė 2015 metais tikisi padidinti pagaminamos elektros energijos kiekį kelis kartus ir net 71 procentą reikalingos energijos pasigaminti pati. Taip pat įvertinami kiti, originalūs nuo savivaldybės priklausantys būdai sumažinti taršą. Pavyzdžiui, paskaičiuota, kad pakeitus visas viešojo apšvietimo lemputes į LED tipo, būtų galima CO2 kiekį sumažinti daugiau nei 70 procentų. Ketvirtadaliu jį sumažintų ir bendrovei „Akmenės cementas“ šlapio cemento gamybos būdą pakeitus sausu. Laikantis visų įsipareigojimų taršą iki 2020 metų tikimasi sumažinti 22 procentais.
Ar ambicingi planai pasiteisins, parodys laikas. Tačiau dideli pokyčiai prasideda nuo nedidelių žingsnelių, todėl jungtinės ir koordinuotos savivaldybių pastangos itin svarbios mūsų planetai.
