Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2010 metų kovą buvo minus 37. Palyginti su vasariu jis padidėjo 3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis didėja ketvirtą mėnesį iš eilės, per šį laikotarpį jis pakilo 14 procentinių punktų, praneša Statistikos departamentas.
Palyginti su vasariu, kovą mažiau gyventojų prognozavo didelį bedarbių skaičiaus augimą. Šiek tiek sumažėjo gyventojų, prognozuojančių didelį šalies ekonominės padėties ir didelį namų ūkio finansinės padėties blogėjimą.
Pagerėjimą įžvelgia 2 proc. gyventojų
Kovą 2 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 69 – kad pablogėjo, o 28 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (vasarį atitinkamai 2, 70 ir 29 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 10 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 44 – pablogėjimo (vasarį – atitinkamai 9 ir 46 proc.). 41 procentas gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 89 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 2 procentai – kad pagerėjo, 9 procentai atsakė, kad padėtis nepasikeitė (vasarį atitinkamai 88, 1 ir 11 proc.).
Kovą 15 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės (vasarį – 14 proc.). Kovą, kaip ir vasarį, pusė šalies gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties pablogėjimą, 32 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat.
Kovą 79 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius
12 mėnesių, 4 procentai tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo (vasarį atitinkamai – 84 ir 3 proc.).
Kaime – šiek tiek daugiau optimizmo
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime kovą skyrėsi: mieste jis buvo minus 38, kaime – minus 35. Palyginti su vasariu, kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 5, mieste – 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Kaimo gyventojų, manančių, kad labai blogės namų ūkio finansinė padėtis, sumažėjo nuo 12 iki 7 procentų, kad labai blogės šalies ekonominė padėtis – nuo 21 iki 14 procentų, prognozuojančių labai spartų bedarbių skaičiaus didėjimą – nuo 41 iki 33 procentų. Visiškai nesitikinčių sutaupyti kaimo gyventojų sumažėjo nuo 43 iki 38 procentų.
Miesto gyventojai šiek tiek optimistiškiau nei prieš mėnesį vertino bedarbių skaičiaus kitimą: mažiau jų prognozavo didelį bedarbių skaičiaus augimą.
Pasitikėjimas ekonomika – 50:50
Per metus, palyginti su 2009 metų kovu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 14 procentinių punktų. Šį augimą lėmė optimistiškesnis šalies ekonomikos perspektyvų vertinimas. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 96 iki 79 procentų, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 69 iki 35 procentų. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesius pablogės, dalis sumažėjo nuo 71 iki 50 procentų.
Gyventojų nuomonė apie savo namų ūkio finansinės padėties tikėtinus pokyčius per metus nelabai pasikeitė: manančiųjų, kad jų namų ūkio padėtis pablogės sumažėjo 7 procentiniais punktais, besitikinčiųjų pagerėjimo padaugėjo 3 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesius beveik nepasikeitė.
-----------
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
