Praėjusių metų lapkričio mėnesį atrodė, kad tikslas jau bus pasiektas ir ne tik Briuselio politikai, Europos Parlamento nariai, bet ir Europos Komisijos atstovai suprato, jog reikėtų padidinti tiesiogines išmokas Baltijos šalių žemdirbiams. Tačiau ES Vadovų tarybos posėdyje ES valstybių ir vyriausybių vadovai nepavyko susitarti dėl 2014–2020 m. biudžeto. Taigi derybos pradedamos iš naujo.
Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininko Broniaus Markausko, visos kitos ES šalys finansiškai gal net nepajustų, jeigu tiesioginės išmokos trijose nedidelėse Baltijos šalyse pasiektų ES vidurkį, nes parama šioms valstybėms tesudarytų 3 proc. vadinamojo bendrojo finansinio voko. Tačiau savo siekius reikia nuolat priminti. Kaip? ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas tikina, kad taktika nebus keičiama: „Baltijos šalių žemdirbių akcijos ir ateityje nebus agresyvios ir taip išsiskirs iš vakariečių rengiamų akcijų, per kurias ūkininkai susigrumia su policija.“.
Tačiau šiais ŽŪR vadovų teiginiais tenka abejoti. Štai ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis priminė, kad po lapkričio mėnesį Briuselyje surengtos akcijos tokiai veiklai skirtoje sąskaitoje teliko 20 tūkst. Lt. Pasak S.Dimaičio, akivaizdu, kad tiek lėšų būsimai akcijai neužteks, todėl ketinama kreiptis pagalbos į visuomenę. O kiek lėšų reikės? Į šį klausimą neatsakyta. Maža to, ŽŪR vadovai nusprendė iš Tarptautinių ryšių komiteto posėdžio žurnalistus išprašyti, matyt, kad jie nepraneštų, ko neturi žinoti ta pati visuomenė, kurios finansinės pagalbos žadama prašyti.
Artimiausiomis savaitėmis trijų Baltijos valstybių žemdirbių organizacijų atstovai susitiks su kiekvienos valstybės vadovais ir įteiks jiems suderintą nutarimą dėl tiesioginių išmokų 2014-2020-aisiais. Sausio 15 d. tekstas bus įteiktas Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, vasario 1 d. – Latvijos premjerui Valdžiui Dombrovskiui, o vasario 4 d. – Estijos premjerui Andrui Ansipui. Beje, ŽŪR vadovai nesugebėjo paaiškinti, kodėl susitiks ne su Lietuvos premjeru, bet su Prezidente.
Tekste, be kita ko, primenama, kad Baltijos šalių žemdirbių peticiją pasirašė 63 719 trijų šalių piliečių, kurie reikalauja sąžiningo ES biudžeto paskirstymo 2014-2020-aisiais. Tikinama, kad nuo to priklausys, ar pavyks Baltijos šalyse užtikrinti maisto saugą, darbo lygį ir žemės ūkio sektoriaus bei kaimo vietovių stabilumą. Reikalaujama, kad Baltijos šalių ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų lygis būtų lygus ES vidurkiui arba maksimaliai artimas jam jau nuo 2014 m. sausio 1 d., be pereinamojo laikotarpio. Be to, primenama, kad siekiant pagerinti Baltijos šalių žemės ūkio infrastruktūrą, kaimo plėtros finansavimas Baltijos šalyse negali būti mažesnis, nei buvo 2007-2013-aisiais.
Albinas ČAPLIKAS
