„Mes tai padarėme! Tiesa, ne visai taip, kaip planavome, ne visai ta transporto priemone, kuria norėjome, tačiau tai įvyko - mes pasiekėme Panamą. Įveikėme apie 6000 kilometrų, pravažiavome 8 valstybes ir kirtome 17 sienų.
Kai kelionėje neturi savo automobilio, jautiesi benamis ir beteisis. Važiuoji ten, kur tave veža, stoji ten, kur kažkas sustoja, ir net valgyti bei visų kitų svarbių reikalų atlikti eini ne tada, kai nori, o tada, kai galima.
Neatsistebime Centrinės Amerikos valstybių pasieniais. Niekaip nesuprantame, kaip tokiame chaose dar kažkas susigaudo, juolab - kaip čia išvis sugaudo kokius nors piktavalius.
Kosta Rikos sostinė San Josė - niekuo neišsiskiriantis Centrinės Amerikos didmiestis. Vienintelis jo pliusas yra tas, kad jis yra įsikūręs aukščiau kalnuose, o tai reiškia, kad bent vienai dienai pabėgome nuo smegenis lydančio karščio.
Berniukai ir mergaitės - kad ir kas benutiktų, niekada nevaikščiokite Centrinės Amerikos didmiesčių gatvėmis sutemus - ten tūno visokių piktų veikėjų, kurie gali iš jūsų atimti visokių dalykų, su kuriais jūs, galbūt, nenorėtumėte skirtis. Mes, žinoma, sutemus išbimbinėjome visų mūsų pravažiuotų didelių miestų gatves, ir galime patvirtinti, jog baimės akys visada yra didelės. Taip, čia vagia ir plėšia, bet mūsų nebandė.
Vietinis patiekalas - Tablita. Išvertus - "Numečiau ant stalo bet ką, ką radau šaldytuve, ar bus gerai?" Gaminimas paprastas - paimate banano lapą, pridedate ant jo visko, ką turite po ranka - tataaaam! - štai ir patiekalas. Mums kliuvo šiek jautienos, pakepintos su daržovėmis, gabalėlis kepto kukurūzo, gabalėlis vištos krūtinėlės, pora tortilijų ir dar kažkas. Skanu tai skanu, bet jau kainos! Liudijam - Kosta Rika yra pasiutusiai brangi šalis, kur kainos kandžiojasi ne mažiau, nei bet kurioje populiariojoje Europos sostinėje”.
