Trumpai apibūdiname pagrindinius pergalės siekiančius veikėjus.
„Rembo“
Savo ginklo draugų per Kosovo nepriklausomybės karą su Serbija „Rembo“ pramintas buvęs premjeras Ramushas Haradinajas tikisi sugrįžti į šį postą.
51 metų premjero atsistatydinimas liepos mėnesį išprovokavo pirmalaikius rinkimus. R. Haradinajas atsistatydino iškviestas į apklausą Hagoje įsikūrusiame Kosovo specialiajame teisme, tiriančiame nusikaltimus prieš etninius serbus per 1998–1999 metų Kosovo karą ir po jo.
Jei jis šį sekmadienį laimės, trečią kartą dirbs premjero poste. Buvęs partizanų vadas tikisi, kad rinkėjai apdovanos jį dėl jo griežtos pozicijos Serbijos atžvilgiu.
Nepaisydamas didelio Vakarų spaudimo R. Haradinajas atsisakė panaikinti pernai įvestą 100 proc. tarifą Serbijos prekėms, reikšmingai apkartinusį šalių santykius.
Valdingasis lyderis
Valdingasis Kosovo prezidentas Hashimas Thaci (Hašimas Tačis), buvęs nepriklausomybės kovotojų politinis lyderis, rinkimuose nedalyvauja, bet jo likimas vis tiek yra su jais susijęs, nes jam reikės parlamentarų paramos, kad išsilaikytų poste iki 2021-ųjų.
Prezidento Kosovo demokratų partija (PDK) valdžioje yra nuo 2007-ųjų. Savo kandidatu į premjerus partija iškėlė buvusį parlamento pirmininką, buvusį partizanų žvalgybos vadovą Kadri Veseli.
Nors H. Thaci pastarąjį dešimtmetį dominavo Kosovo politikoje, jo pozicijos galėtų susilpnėti, jei PDK patirtų pralaimėjimą.
Prezidento oponentai yra pažadėję savo pergalės atveju jį nušalinti nuo Europos Sąjungos vadovaujamo dialogo su Belgradu.
Profesorė
37 metų teisės profesorė ir parlamentarė Vjosa Osmani tikisi tapti pirmąja Kosovo premjere moterimi.
Į parlamentą ji pirmą kartą buvo išrinkta 2011 metais, drauge su centro dešinės Kosovo demokratine lyga (LDK) – viena didžiausių ir seniausių partijų.
Kosovo politikoje vienareikšmiškai dominuoja vyrai, ypač – lyderių pozicijose. Tačiau V. Osmani tikisi pasinaudoti nusivylimu šiais lyderiais, kuriuos daugelis kaltina korupcija ir nepotizmu.
Tačiau tam, kad suformuotų daugumą, jai tikriausiai reikėtų aljanso su kokia nors kairiojo sparno nacionalistų partija.
„Kosovo Che Guevara“
44 metų Albinas Kurti (Albinas Kurtis) jau nebėra studentų lyderis, 1997-aisiais organizavęs nesmurtinius protestus prieš serbų represijas Kosove.
Dėl savo veiklos jis daugiau kaip dvejus metus kalėjo ir pelnė „Kosovo Che Guevaros“ pravardę.
Šiandien jis skelbiasi socialdemokratu ir sušvelnino provokacines savo partijos „Vetevendosje“ akcijas, tarp kurių buvo ašarinių dujų paskleidimas parlamente.
A. Kurti jau yra užsiminęs apie norą sudaryti aljansą su LDK.
Serbai
Kosovo serbų mažuma, kurią sudaro maždaug 120 tūkst. žmonių, išrinks 10 parlamentarų, turėsiančių teisę vetuoti konstitucinius pakeitimus.
Pagrindinė jų partija yra „Srpska Lista“, tiesiogiai atskaitinga Belgradui.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ne kartą ragino Kosovo serbus balsuoti už šią partiją, o kritikai smerkė tai, ką vadino didžiuliu spaudimu serbams.
Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius bandė diskredituoti partijos oponentus, vadindamas juos pernelyg lojaliais Prištinai ir pareikšdamas, kad tai yra „serbai, kurie neatstovautų serbų interesams“.