JAV kosminis zondas ACE (Advanced Composition Explorer) užregistravo Saulės sistemą pasiekiančios Galaktikos kosminės spinduliuotės intensyvumo rekordą.
Pasak Kalifornijos Technologijos instituto (JAV) mokslininko Richardo Mewaldto, 2009 metais kosminių spindulių intensyvumas padidėjo 19 proc. Tai – didžiausias jų intensyvumo padidėjimas per pastaruosius 50 metų, praneša „Space.com“.
„Intensyvumas žymiai padidėjo, o tai reiškia, kad turime peržiūrėti astronautų apsaugos nuo kosminės radiacijos priemones tolimų kosminių skrydžių atveju“, - sakė R. Mewaldtas.
Kosminių spindulių intensyvumo stiprėjimą specialistai aiškina maždaug 2007 metais prasidėjusiu smarkiu Saulės aktyvumo sumažėjimu, kuris tęsiasi iki šiol. Tiesa, pastarosiomis savaitėmis pasirodė ženklų, kad šis užsitęsęs „ramios Saulės“ periodas baigiasi.
Jau seniai žinoma, kad Saulės sistemą pasiekianti kosminė spinduliuotė sustiprėja mažėjant Saulės aktyvumui, nes aktyvaus ciklo metu išsiplečia heliosferos ribos. Heliosferos „burbulas“, sudarytas iš Saulės vėjo nešamų nedidelės energijos elementariųjų dalelių, saugo mūsų planetų sistemą nuo tarpžvaigždinės aplinkos dalelių „bombardavimo“. Dabartinis Saulės ramybės periodas, pasak R. Mewaldto, sudaro puikias sąlygas kosminių spindulių audrai.
Iš mūsų Galaktikos sklindantys kosminiai spinduliai – subatominių dalelių, daugiausia protonų, tarp kurių yra ir šiek tiek sunkiųjų branduolių – srautas. Po tolimų supernovų sprogimų jis pagreitėja iki beveik šviesos greičio, rašo „Space.com“. Pasiekę Žemės atmosferą, tokie didelės energijos branduolių srautai sukuria antrinius spindulius – kyla vadinamosios „oro liūtys“. Nors Žemės atmosfera ir magnetinis laukas saugo mūsų planetą nuo kosminės radiacijos, didelės energijos kosminės dalelės gali kelti pavojų aplink Žemę skriejantiems palydovams ir kosminiuose laivuose esantiems astronautams.
Nors pirmoji apsaugos nuo kosminių spindulių linija yra Saulės magnetinis laukas, dabartinio Saulės aktyvumo ciklo metu mūsų planetų sistema nėra taip gerai apsaugota, teigia mokslininkai. „Mes gyvename mažiausio per kone 100 metų Saulės aktyvumo sąlygomis, todėl nenuostabu, kad kosminės spinduliuotės intensyvumas dabar yra pats stipriausias per visą žmonijos kosminių stebėjimų istoriją“, - tvirtina NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Deanas Pesnellas.
NASA atstovai pažymi, kad Saulės ciklo pokyčius atspindi ir kosminio zondo „Ulysses“ matavimai. Jie rodo, kad šiuo metu Saulės vėjo stiprumas yra pats mažiausias per 50 metų. R. Mewaldto teigimu, tai reiškia, kad Saulės magnetinis „burbulas“, saugantis mūsų planetų sistemą, yra labiau subliuškęs, nei paprastai. Dėl to kosminėms dalelėms lengviau prasiskverbti į Saulės sistemą: jos sulaukia mažesnio pasipriešinimo iš Saulės vėjo dalelių srauto. Matavimų duomenys rodo, kad 2008 – 2009 m. Saulės vėjo greitis ypač sumažėjo.
Nors kai kurie mokslininkai buvo iškėlę prielaidą, jog dabartinis klimato atšilimas Žemėje gali būti susijęs su kosminių spindulių intensyvumo didėjimu, tyrimais to nepavyko patvirtinti, rašo „Space.com“. Manoma, kad naujasis kominės spinduliuotės stiprumo rekordas gali turėti tiesioginį poveikį tik į Mėnulį ar Marsą surengtų pilotuojamų ekspedicijų įguloms, kurias tektų papildomai apsaugoti nuo radiacijos.
Šiame vaizdo siužete parodyta, kaip heliosfera saugo Saulės sistemą nuo kosminės spinduliuotės.
