Ką renkasi lietuvės?
Mūsų šalyje atlikta apklausa atskleidė, kad kasdien makiažą naudoja 37 % tautiečių, dar 26 % tai daro kelis kartus per savaitę. 21 % dailiosios lyties atstovių dažosi tik ypatingomis progomis, o 16 % – to nedaro niekada.
39 % moterų teigė dekoratyvinę kosmetiką naudojančios, kad labiau patiktų pačios sau. 32 % respondenčių taip bando susikurti pageidaujamą įvaizdį, 16 % nori labiau patikti kitiems, o 14 % tikino, kad dažytis tenka paisant visuomenės normų. Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad pasidažiusios jaučiasi geriau ir tai kelia savivertę.
Teirautasi ir to, kiek kosmetikos produktų kosmetinėje turi kiekviena moteris. Pasirodo, lietuvės vidutiniškai naudoja 9 tokius produktus. 58 % jų prisipažino, kad kai kuriuos konkrečius produktus renkasi labai kruopščiai, o kitiems taiko mažesnius reikalavimus.
Didžiausias dėmesys kreipiamas į odos priežiūros priemonių kokybę. 27 % respondenčių pirmiausia dėmesį kreipia į kainą, o ne į produkto kokybę. 11 % apklaustųjų sakė, kad visada perka tik sertifikuotą ekologišką kosmetiką. 4 % tikino, kad kosmetikos beveik neperka, nes gaminasi pačios iš natūralių produktų.
Natūrali, organiška ir ekologiška – ne tas pats
Dauguma vartotojų tapatina tris terminus – natūralus, organiškas ir ekologiškas produktas. Visi jie dažniausiai apibūdinami sveiku pasirinkimu. Vis dėlto šie trys produktai skiriasi.
Natūrali kosmetika – ta, kurios visi arba dalis ingredientų yra natūralūs, neperdirbti. Visgi rasti 100 % natūralią kosmetikos priemonę labai sunku.
Dažniausiai tai būna koks nors aliejus arba sviestas. Užrašas „natūrali kosmetika“ visiškai neužtikrina, kad jos ingredientai yra ekologiški, o sudėtyje nėra sintetinių ar cheminių priedų.
Apskritai tokioje kosmetikoje neturėtų būti sveikatai kenksmingų medžiagų. Tačiau tai tėra gamintojo sąžinės reikalas, nes nėra griežtai kontroliuojama.
Organinė kosmetika yra sertifikuojama ir į jos sudėtį gali įeiti tik natūralios augalinės žaliavos, užaugintos be cheminių priedų.
Pati produkcija turi būti gaminama nekenkiant aplinkai. Gaminių pakuotės neteršia gamtos ir yra perdirbamos. Tačiau ir čia yra išimčių. Jeigu ant pakuotės rašoma, kad produktas yra 100 % organinis, tuomet jame tikrai gali būti tik organiniai ingredientai.
Kas kita, jei nėra prierašo „100 %“. Tada produkte privalo būti 95 % organinių ingredientų, o likę negali būti gaminami naudojant sintetinius konservantus ar kitus sveikatai žalingus priedus arba metodus. Taip pat gali būti pažymėta, kad produktas pagamintas su organiniais ingredientais. Vadinasi, jų sudėtyje turėtų būti bent 70 %.
Ekologiška kosmetika yra sertifikuojama ir turi atitikti griežtus reikalavimus. Ji turi būti pagaminta iš natūralių ingredientų, užaugintų ekologiniuose ūkiuose.
Produkto gamyba, kaip ir pakuotė, privalo nekenkti aplinkai, o pastaroji dar ir būti perdirbama arba pagaminta iš antrinių žaliavų.
Tykantys pavojai
Nors natūralumas dažnai tapatinamas su saugumu, iš tiesų vien prierašas ant kosmetikos priemonės pakuotės „natūralu“ negarantuoja, kad tai bus naudinga sveikatai.
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie namuose gaminamus rankų darbo kosmetikos produktus. Visiška tiesa, kad natūralioje kosmetikoje gali būti daugiau organizmui naudingų veikliųjų medžiagų, o gaminantis ją patiems galima rinktis tik pageidaujamus ingredientus.
Visgi svarbu atminti, kad natūralūs ingredientai gali būti ne tik naudingi, bet ir pavojingi. Jie gali dirginti odą ir sukelti įvairių alerginių reakcijų. Iš tiesų natūralūs kosmetikos komponentai šalutinį poveikį netgi sukelia dažniau nei sintetiniai. Mat rečiau testuojami, į juos lengvabūdiškiau žiūrima.
Tyrimai rodo, kad tokie dažni natūralūs kosmetikos priemonių komponentai kaip pipirmėčių, eukaliptų, levandų, rozmarinų eteriniai aliejai – vieni dažniausių odos sudirgimų, uždegimų ir alerginių reakcijų sukėlėjų. Apskritai apie eterinių aliejų naudojimą reikia žinoti daug, kad juos būtų galima saugiai derinti, parinkti tinkamą jų koncentraciją gaminyje.
Maišant natūralius komponentus namų sąlygomis ir turint tik minimaliai žinių, galima sukelti nepageidaujamą cheminę reakciją, nuodijančią organizmą.
Kai kurie natūralūs ingredientai tampa nuodingi tik sureagavę su saulės spinduliais ar kitomis aplinkybėmis, todėl veikia dar klastingiau.
Prierašas „natūralu“ tik rodo komponento kilmę, o „pagaminta rankomis“– gaminimo būdą, o ne poveikį sveikatai. Su natūralia ir rankų darbo kosmetika itin atsargiai turėtų elgtis alergiški žmonės, ypač kenčiantys nuo šienligės. Šiems asmenims, pasak švedų mokslininkų, nepageidaujamų reakcijų dažniausiai sukelia gaminiai, kurių sudėtyje yra levandų ir ramunėlių ekstraktų.
Galiausiai į tokios kosmetikos sudėtį dažniausiai neįeina kenksmingų konservantų. Viena vertus, tai yra gerai, tačiau, kita vertus, sudaro palankesnių sąlygų bakterijoms daugintis. Dėl to trumpėja produkto galiojimo laikas.
Natūralūs komponentai aktyviai reaguoja su aplinka (šviesa, deguonimi ir kt.), todėl juos reikia laikyti tinkamoje taroje, antraip suges ir taps pavojingi sveikatai.
Nežinant visų šių niuansų, naminės kosmetinės priemonės gali tapti tiksinčiomis bombomis. Taigi natūrali arba rankų darbo kosmetika nėra nei geresnė, nei blogesnė už profesionalią sintetinę. Abiem atvejais reikia kreipti dėmesį į sudėtį ir gamybos būdą.
Mažiau veiksminga?
Vos daugiau nei penktadalis vartotojų mano, kad natūrali ir rankų darbo kosmetika yra veiksmingesnė už sintetinę. Skeptikų teigimu, ji apskritai tėra pinigų švaistymas.
Pasak specialistų, taip iš tiesų gali atrodyti, jeigu žmogus pripratęs prie cheminių kosmetikos produktų, suteikiančių greitą poveikį.
Daugumoje sintetinių priemonių yra ingredientų, kurie ant odos, plaukų, nagų sukuria plika akimi nematomą plėvelę. Tuomet atrodo, kad tokia priemonė puikiai drėkina, maitina odą arba plaukus, suteikia švytėjimo, glotnumo. Ilgainiui visa tai pridaro daugiau žalos negu naudos.
Ir po kelerių metų paaiškėja, kad cheminė kosmetika tik kūrė dirbtinį išorinį efektą, o iš tiesų alino organizmą. Natūrali kosmetika nesukuria momentinio efekto, bet odos, nagų ar plaukų būklę gerina pamažu. Teigiamas poveikis gali būti pastebimas tik po poros mėnesių.
Juolab kad organizmas turi priprasti prie natūralių ingredientų, jeigu nuolat naudota sintetinė kosmetika.
Kokių ingredientų vengti?
Jeigu labiau pasitikima profesionalios gamybos sintetine arba iš dalies sintetine kosmetika, prieš ją įsigyjant privalu atidžiai perskaityti sudėtį.
Visko suprasti eiliniam žmogui ten beveik neįmanoma, todėl pateiksime keletą didžiausią žalą darančių komponentų, kurių derėtų vengti.
• Parabenai (paraben, metyl, butyl, propyl, isobutyl). Plačiai naudojami kaip konservantai, ilginantys produkto galiojimo laiką. Gali sukelti alerginių reakcijų, silpninti imunitetą, pažeisti endokrininę sistemą, kauptis organizme ir jį nuodyti.
• Mineraliniai aliejai (mineral oil, paraffi num liquidum). Minkština ir riebina odą. Gali kimšti poras, skatinti inkštirų radimąsi, odos uždegimus, veikia kancerogeniškai.
• Propileno glikolis (propylene glycol). Naudojamas drėkinimui, produkto skystinimui. Gali sausinti odą, veikti toksiškai, pažeisti kepenis, sukelti alergijų, skatinti dilgėlinės, egzemos radimąsi.
• BHT (butylated hydroxytoluene). Naudojamas kaip antioksidantas, ilginantis kosmetikos galiojimo laiką. Gali sukelti alerginių reakcijų.
• Fenoksietanolis (phenoxyethanol). Naudojamas kaip konservantas. Veikia kancerogeniškai, toksiškai.
• Trietanolaminas (triethanolamine, TEA) ir dietanolaminas (diethanolamine, DEA). Naudojami kosmetikos putojimui ir skystinimui. Gali sukelti alerginių reakcijų, dirginti ir sausinti odą, plaukus. Veikia kancerogeniškai.
