Paaiškėjo, kad tai teisėta, mat ir patys pirkėjai ne šventieji – porą dešimtmečių nesugebėjo savo vardu tinkamai įsiforminti nupirktos sodybos.
Radviliškio rajono gyventojas Algis su ašarom nuo antstolių gina sodybą Kurklių kaime, iš kurios jis su sūnum dabar spiriamas lauk. Vyriškis rodo pirkimo kvitą, kad 1997-aisiais sumokėjęs apie 10 000 litų už šią sodybą, dabar jis tapo įsibrovėliu.
Naujas savininkas rodo dokumentus
Ir staiga kieme atsirado naujas savininkas, kuris rodė šios sodybos įsigijimo dokumentus.
Paklausti, ar tikrai jų pirkimo dokumentai tvarkingi, vyrai sutrinka. Bando prisiminti, ką tvarkėsi, kai sodybą pirko.
Algį su Tauru iš sodybos lauk dabar varanti antstolė sako, kad benamiais vyrai tapo greičiausiai dėl to, kad pagal 1997-taisiais galiojusią tvarką nusipirkę sodybą jos neregistravo Registrų centre savo vardu – mokėjimo kvitai nėra namo nuosavybės įsigijimo dokumentai.
Gal tai ir tiesa? Algis rausia dvidešimties metų senumo dokumentus. Registrų centro jam išduotų dokumento neranda.
Pagal galiojusią tvarką, per tris mėnesius Registrų centre neregistravus nusipirkto turto nuosavybės, jis automatiškai grįžta buvusiam savininkui. Antstolė mano, kad ko gero, taip ir atsitiko.
Aukščiausio teismo sprendimas – Algį iškeldinti
Neregistravus įstatymo požiūriu sodyba niekada nebuvo Algio, mat Registrų centre nėra jokio dokumento apie jo nuosavybę. Iš sodybos per teismus Algį išvariusi šeimininkė sako, kad Algis niekada šios sodybos iš jos nepirko.
Aukščiausio teismo sprendimas – Algį iškeldinti. Štai kaimynai neša daiktus lauk. O antstolės bėda tampa gyvūnai – štai šis Algio vilkšunis ir katinas. Jie irgi negali būti laikomi jau kito žmogaus nupirktoje sodyboje.
Nekilnojamojo turto registravimo tvarka dabar pakeista. Sandorį užregistruoja notaras, bet geriausia, kai dėl visiško aiškumo, naujas savininkas pats ateina ir išsiima pažymą, kad namai jau tikrai jo. Kad biurokratijos vingiuose nenutiktų taip kaip Algiui. O istorijos moralas bet kokiu atveju vienas – įstatymu numatytos tvarkos privalu laikytis, nes Temidė Lietuvoje akla – jai svarbiau popieriai nei žmonių likimai.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
