Žemės ūkio specialistai kaltinami neteisėtais būdais organizavę milijoninės vertės melioracijos projektų, remiamų Europos Sąjungos lėšomis, viešuosius pirkimus.
O A.Katliorius įtariamas gavęs piniginį kyšį ir paprašęs be atlygio suremontuoti kelius į savo bei sūnaus sodybas.
Paėmė 3 000 Lt kyšį?
Praėjusių metų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams sulaikius savivaldybės darbuotojus, nežinioje liko į melioracijos statinių ir sistemų naudotojų asociacijas susivieniję ir projektus įgyvendinti pradėję rajono ūkininkai.
Pirmieji du Anykščių rajono melioracijos projektai, kuriems numatyta skirti daugiau nei 2 mln. Lt Europos Sąjungos paramos, įstrigo dėl korupcijos bylų.
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai teismui perdavė nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamąją bylą, kurioje A.Katliorius ir A.Timinskas įtariami neskaidriu melioracijos darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimu Kavarsko seniūnijoje.
Į teisiamųjų suolą sės ir konkursą laimėjusios bei melioracijos darbus atlikusios UAB „Kurklių karjeras“ direktorius Kazys Daškevičius.
Ikiteisminio tyrimo metu STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad šiai bendrovei galėjo būti neteisėtai sudarytos išskirtinės sąlygos gauti darbų už bemaž 1,1 mln. Lt.
Spalį Anykščių rajono apylinkės teismą pasiekė dar viena milijoninės vertės viešojo pirkimo konkurso byla. Tie patys žemės ūkio specialistai įtariami sudarę išskirtines sąlygas jungtinei grupei – AB „Anykščių melioracija“ ir UAB „Melinga“ – laimėti melioracijos darbų konkursą Raguvėlėje.
Jungtinei grupei atstovavusį bendrovės „Anykščių melioracija“ direktorių Bronislovą Laurikėną Anykščių rajono apylinkės teismas šiemet rugpjūtį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skyrė 13 tūkst. Lt baudą.
Kaip informuoja STT Panevėžio valdybos pareigūnai, įtariama, kad bendrovė „Kurklių karjeras“ už laimėtą konkursą suremontavo kelią į A.Katlioriaus bei jo sūnaus sodybas ir „atsilygino“ statybinėmis medžiagomis.
„A.Katliorius dar įtariamas galėjęs paimti piniginį kyšį – 3 tūkst. Lt. A.Timinskui įtarimų dėl atlygio nėra“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Rimantas Vagrys.
Anot prokurorų, teismui perduotose baudžiamosiose bylose surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.
Laimėjo be konkurentų
Ikiteisminį tyrimą vykdžiusių pareigūnų teigimu, organizuojant abiejų melioracijos projektų viešuosius pirkimus veikta pagal panašią schemą.
Pareigūnai įtaria, kad A.Katliorius, susitaręs su melioracijos darbų konkursus laimėjusių bendrovių vadovais, inicijavo į viešojo pirkimo konkurso sąlygas įtraukti tokius reikalavimus, kad būtų diskriminuojami kiti potencialūs konkurso dalyviai ir proteguojamos įmonės laimėtų milijoninės vertės melioracijos darbų konkursą.
Manoma, kad buvęs Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas, viešojo pirkimo konkurso komisijos narys A.Timinskas pakluso vedėjui ir į konkurso sąlygas įtraukė papildomus reikalavimus.
Be to, A.Timinskas bendrovių vadovams galėjo atskleisti konfidencialią informaciją apie potencialius dalyvius, kurie buvo susidomėję konkursu.
Tuo pasinaudoję, bendrovės „Kurklių karjeras“ direktorius K.Daškevičius ir „Anykščių melioracijos“ vadovas B.Laurikėnas galėjo susitarti su įmonėmis, kad šios atsisakytų savo ketinimų.
„Nelįskite į mūsų rajoną, mes nelįsime į jūsų“, – maždaug toks galėjo būti proteguojamų įmonių pasiūlymas.
Bendrovė „Kurklių karjeras“, laimėjusi melioracijos darbų konkursą Kavarsko seniūnijoje, buvo vienintelė konkurso dalyvė. Konkurentų neatsirado ir organizuojant Raguvėlės melioracijos projekto viešuosius pirkimus. Nugalėtoja buvo pripažinta jungtinė įmonių „Anykščių melioracija“ ir „Melinga“ grupė.
Projektai įstrigo
Dėl korupcijos bylų sustabdytas melioracijos projektų Kavarsko ir Troškūnų seniūnijose įgyvendinimas. Jau greitai bus metai, kai įstrigę ir darbai, ir pinigai.
„Patekome į didelę bėdą. Projektas tarsi pakibo ore. Darbų jau atlikta už maždaug pusę milijono, o pinigų nėra“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Anykščių rajono melioracijos statinių naudotojų asociacijos „Judinys“ valdybos pirmininkas Petras Šostucha.
Pasak asociacijos „Judinys“ vadovo, visi reikalingi dokumentai jau buvo pristatyti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), specialistai neturėjo jokių priekaištų, todėl netrukus mus turėjo pasiekti ir ES parama.
Tačiau procesas sustojo praėjusių Kalėdų išvakarėse STT pareigūnams sulaikius A.Katliorių, A.Timinską ir verslininkus.
„STT pareigūnai mums raštu paaiškino, kad pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Kas galėjo pagalvoti, kad savivaldybės specialistas gali nutekinti konfidencialią informaciją“, – dėl nežinioje atsidūrusio projekto susikrimtęs kalbėjo P.Šostucha.
Investicinis melioracijos projektas galvos skausmu tapo ir Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacijos valdybos pirmininkei Alvilinai Rimševičienei.
„Nuo praeitų metų pabaigos darbai nejuda. Laukuose paliktos atviros drenažo žiotys.
ES lėšos sustabdytos dėl įtarimų. Žmonės atliko darbus, o atlyginimų negauna. Manau, kad parama turėtų būti skirta, o kaltieji turi atsakyti pagal įstatymus“, – samprotavo Raguvėlės dvaro paveldėtoja.
Specialistai suklupo
Abi melioracijos statinių naudotojų asociacijos įkurtos siekiant pasinaudoti ES parama, skirta pasenusioms melioracijos sistemoms sutvarkyti. Į asociacijas susibūrė ūkininkai, pasiryžę atnaujinti melioracijos sistemas savo pačių dirbamose žemėse. Tokiems melioracijos projektams numatyta skirti 90 proc. ES paramos lėšų.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis apgailestavo, kad pirmąsias ir vieninteles rajono melioracijos statinių naudotojų asociacijas ištiko tokia bėda.
„Gaila, kad biudžeto lėšų skirstymo melioracijos reikmėms patirties turėję specialistai suklupo prie europinių investicijų“, – sakė V.Juodelis.
Ilgametis Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A.Katliorius ir žemės ūkio specialistas A.Timinskas neteko pareigų. Liberalų ir centro sąjungai priklausęs A.Katliorius sustabdė narystę partijoje.
Už padarytus darbus paramos neskirs
Aistė Mileikaitė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Viešųjų ryšių poskyrio vedėja
Buvo nustatyta, kad paramos gavėjai, atlikdami viešuosius pirkimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Sutartys nėra nutrauktos, paramos gavėjams leista toliau vykdyti projektus. Tačiau dėl pirkimų pažeidimų buvo nuspręsta nefinansuoti pirmojo etapo darbų. Išmokant paramos lėšas kompensuojamos tik tos investicijos, kurios padarytos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nustačius pažeidimus nutarta nepatenkinti asociacijų pateiktų mokėjimo prašymų. Paramos gavėjai apie tai informuoti. Priimtą sprendimą jie turi teisę apskųsti įstatymų numatyta tvarka. Bet jei nusprendžia neskųsti sprendimo ir toliau įgyvendinti projektą, privalo kreiptis į projektą administruojantį specialistą, aptarti paramos sutarties, mokėjimo prašymo grafiko keitimo galimybes.
Bijo kovoti su korupcija
Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas
Šių metų Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimai rodo, kad realios pažangos kovoje su korupcija nėra. Atliekant tyrimus paaiškėjo, kad tiek verslininkai, tiek gyventojai mano, jog kyšininkavimas vis dar tebėra efektyvus problemų sprendimo būdas. 17 proc. verslininkų ir 22 proc. gyventojų prisipažino kyšį davę bent kartą per pastaruosius 12 mėn. Žmonės kalba, kad pagrindinė korupcijos apraiška Lietuvoje – nepotizmas, t. y. tarnybinės padėties naudojimas giminėms proteguoti. Tai patvirtina 2011 m. korupcijos suvokimo indekso tyrimas. Lietuvoje šis indeksas buvo 4,8 balo, mūsų šalis užėmė 50-ąją vietą iš 183 valstybių (pernai – 5 balai ir 46-oji vieta). Kovai su korupcija neužtenka tik gero teisinio reguliavimo. Dabar svarbu leisti žmonėms patikėti, kad jie patys gali kovoti prieš korupciją. Tyrimai rodo, kad nedaug žmonių pasiruošę įsitraukti į antikorupcinę veiklą. To jie nedaro, nes bijo neigiamų pasekmių.
Albinas Čaplikas
