Paskelbtas šių metų Lietuvos korupcijos žemėlapis, inicijuotas Specialiųjų tyrimų tarnybos, parodė, kad korupcijos mastai mažėja ir vis daugiau žmonių neigiamai vertina kyšininkavimą. Naujausi tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių neigiamai vertina kyšininkavimą, tačiau duodančiųjų pakišas nemažėja. Viena labiausiai korumpuotų sričių – medicina.
Naujausi tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių neigiamai vertina kyšininkavimą, tačiau duodančiųjų pakišas nemažėja. Viena labiausiai korumpuotų sričių – medicina.
Tačiau nerimą kelia tai, kad reali gyventojų patirtis gerokai skiriasi nuo korupcijos suvokimo. Vis dar gaji nuomonė, kad kyšiai padeda išspręsti visas problemas, o tinkamos priežiūros iš medikų be „dovanėlės“ galima ir nesitikėti.
Tyrimo duomenimis, korupcija kaip viena aktualiausių problemų užima šeštą vietą po mažų atlyginimų, nedarbo, alkoholizmo, emigracijos ir kylančių kainų. Net 48 proc. gyventojų korupciją įvardijo kaip labai rimtą problemą.
Verslas korupcijai kaip didžiausiam stabdžiui skiria penktą vietą po emigracijos, kompetentingų darbuotojų trūkumo, mokesčių dydžių bei skaidrumo viešuosiuose pirkimuose stokos. Tačiau lyginant su 2011-aisiais, tiek gyventojų, tiek verslininkų, tiek valstybės tarnautojų, pasirengusių duoti kyšį, yra gerokai mažiau.
Tyrimą atlikusios visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio nuomone, optimistines nuotaikas korupcijos atžvilgiu ir apskritai korupcijos kaip reiškinio neigiamą vertinimą galima sieti su didesniu viešumu ir besikeičiančiu požiūriu.
„Tendencijos gana teigiamos. Klausimas, kodėl šiemet rezultatai yra geresni. Taip, manau, yra dėl kelių dalykų. Visų pirma Lietuva artėja prie vakarietiškų standartų, kitaip vertina įvairių institucijų darbą, pavyzdžiui, labiau pasitiki policija, tas pats yra su teismais. Taigi keičiasi požiūris į korupciją“, – teigia V. Gaidys.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka pasidžiaugė, kad per dešimt metų teigiančiųjų, kad kyšių neduoda ar neduotų dėl savo įsitikinimų, skaičius išaugo dvigubai – iki 24 proc. Daug daugiau kyšių neduodančių dėl įsitikinimų yra tarp įmonių vadovų – net 34 proc.
„Labai vertiname tai, kad mažėja verslininkų, toleruojančių korupciją, nes jie yra tie, kurie rodo pavyzdį ir daro didelę įtaką. Taip pat džiugina tai, kad šiemet yra pats didžiausias skaičius gyventojų, kurie kyšių neduoda dėl moralinių įsitikinimų. Tai jau yra vertybių sistemos gerėjimas, todėl galime tikėtis bendrai kurti geresnę ateitį“, – pasidžiaugė rezultatais R. Zienka.
Problemų sprendimo būdas – kyšiai
Tačiau džiaugtis dėl mažėjančios korupcijos dar anksti, mat kai kurie skaičiai byloja, kad korupcija ir kyšininkavimas – vis dar didžiulė problema. Net 69 proc. gyventojų nurodė, kad kyšio davimas padeda spręsti problemas. Ir net 35 proc. gyventojų mano, kad per penkerius metus korupcijos mastai išaugo, o manančiųjų, kad korupcija sumažėjo, – tik 16 proc.
„Pastebimos mažėjimo tendencijos. Atkreipčiau dėmesį, kad didesnė mažėjimo tendencija korupcijos suvokimo srityje, bet mums šiek tiek kelia nerimo tai, kad mažėjimo tendencija nėra tokia svari, kai kalbame apie realią gyventojų patirtį. Geras pavyzdys yra muitinės arba teismai. Nemaža dalis gyventojų mano, kad šiose institucijose korupcija labai gaji, tačiau, tyrimų duomenimis, tik maža jų dalis patys tiesiogiai yra susidūrę su šių institucijų darbu“, – kalbėjo R. Zienka.
Tik medicinos srityje atotrūkis tarp įsivaizdavimo ir realybės yra mažiausias. Apskritai sveikatos apsauga įvardijama kaip labiausiai korumpuota sritis. Daugelis apklaustųjų tvirtino, kad itin korumpuoti ir teismai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Ignalinos atominė elektrinė, muitinė, savivaldybės, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, ligoninės ir poliklinikos, policija, farmacijos ir statybos srities įmonės.
Maždaug 24 proc. gyventojų, 6 proc. įmonių vadovų ir 17 proc. valstybės tarnautojų prisipažino, kad per šiuos metus bent kartą davė kyšį. Įdomu tai, kad lyginant su 2011-aisiais, gyventojų ir valstybės tarnautojų duodamų kyšių mastas praktiškai išliko nepakitęs, tik verslininkai kyšių davė 17 proc. mažiau.
Nebetiki kyšio galia
Su įvairiomis korupcijos apraiškomis kovojančios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad galima iš tiesų pasidžiaugti, kad gyventojai optimistiškai vertina galimybes, vis labiau darosi pilietiški ir nebetiki kyšio galia, tačiau iš tiesų realybė yra kiek kitokia.
„Džiugu, kad vis daugiau gyventojų supranta, kad jiems, kaip mokesčių mokėtojams, viešos paslaugos priklauso ir be pakišų. Tačiau realiai padėtis nepasikeitė: kaip ir prieš keletą metų, taip ir dabar labiausiai korumpuotos išliko tos pačios sritys: sveikatos apsauga, policija, savivaldybės“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė S. Muravjovas.
Tiesa, jis įžvelgia ir teigiamų pokyčių: kaip didžiausi kyšininkai dažniausiai buvo linksniuojama Kelių policija, tačiau ji šioje srityje padarė didžiulę pažangą. Vadinasi, nesame visiškai beviltiški ir galima išspręsti net ir tokias įsišaknijusias problemas. Tam reikia ne tik kalbų, bet konkrečių veiksmų.
„Apie kyšininkavimą kalba ir sveikatos apsaugos atstovai, tačiau kol kas nematome jokių konkrečių planų, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. Pokyčių turi norėti pačios įstaigos ir jų vadovai. Aišku, ir valdžia turėtų prisidėti sprendžiant šį klausimą, tik daryti tai pamatuotai, o ne baudžiamosiomis priemonėmis. Pagaliau paklausti, kokių atlyginimų jie norėtų, kad nebekiltų pagunda imti kyšių. Tokių pokalbių dar labai trūksta“, – pabrėžė S. Muravjovas.
Nenoras kovoti su pakišomis
Dar viena opi problema Lietuvoje – politikų daromas spaudimas valstybės tarnautojams. Tai yra vienas pagrindinių antikorupcijos iššūkių. „Transparency International“ vadovo teigimu, partijos dažnai veikia pagal verslo principus. Blogiausia, kad nėra lobizmo priežiūros.
„Interesų konfliktai nevaldomi. Maža to, stebėsena menka. Turime reikalauti atkreipti dėmesį dėl neteisėto lobizmo. Dėl to prarandami ne milijonai, o milijardai. O tai žala visai valstybei“, – teigė S. Muravjovas.
Kalbant apie korupciją, dažnas įsivaizduoja, kad su šiuo reiškiniu turi kovoti teisėsaugos institucijos, specialiosios tarnybos. Tačiau svarbiausia, kad pačios korupcijos voratinkliu apraizgytos institucijos pripažintų šią problemą, o gyventojai, pranešę apie galimą korupciją, jaustųsi saugūs.
„Blogai tai, kad gyventojai bijo įsitraukti į korupcijos apraiškų mažinimą, baimindamiesi, kad gali nukentėti patys. Ypač nesaugiai jaučiasi mažesnių miestelių gyventojai. Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje neturi tokios apsaugos. O tai rodo ir mūsų politikų nenorą kovoti su korupcija“, – kalbėjo S. Muravjovas.
Todėl, anot vadovo, Lietuvos korupcijos žemėlapį reikėtų vertinti gana kritiškai, nes po kelerių metų gali laukti itin nemalonus šaltas dušas. Visi tikisi, kad korupcijos mastai ir toliau mažės, todėl lauks didelis nusivylimas, kai rezultatai bus ne tokie, kokių tikėjosi.
„Laukia didelis uždavinys – korupcijos mastus pakeisti kasdieniame gyvenime, o ne žmonių mąstyme. Nes kai lūkesčiai bus nepateisinti, lauks didelis nusivylimas“, – sakė S. Muravjovas.
Lina DRANSEIKAITĖ
