Parduotuvėje už pirkinius mokėjimo kortele norėjusios atsiskaityti vilnietės laukė akibrokštas - jos sąskaitą kažkas ištuštino Vengrijos sostinėje.
Viename Vilniaus prekybos centrų apsilankiusi Nijolė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut.) prie kasos vos neprarado žado. Kasos aparatas išspausdino neįprastą čekį, kurio apačioje buvo į šauktukus įsprausti žodžiai: "Sulaikyti kortelę." Suglumo ne tik Nijolė, bet ir kasininkė. "Mudvi nežinojome, ką daryti. Su tokiu atveju susidurti neteko. Kortelės galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. Žinojau, kad joje yra pinigų", - LŽ pasakojo vilnietė.
Sulaukė skambučio iš banko
Dėl nesusipratimo moteris susiruošė kreiptis į kortelę išdavusį banką "Swedbank", tačiau šio banko atstovas suskubo paskambinti Nijolei pirmas. Jis pranešė, kad bankas savo iniciatyva užblokavo kortelę, nes ja buvo atliekamos įtartinos operacijos.
"Man paaiškino, kad kortele naudotasi Vengrijos sostinėje. Iš Budapešte esančio bankomato keturis kartus paimta pinigų. Su ta pačia kortele, kuri visą laiką buvo mano piniginėje. Vagims į kišenę nubyrėjo 3015 litų", - pasakojo Nijolė. Budapešte atliktos operacijos vilnietei užfiksuotos tik po kelių dienų, rugsėjo 22-ąją.
Atliks tyrimą
Po pokalbio telefonu moteris apsilankė "Swedbank" skyriuje. Banko darbuotojos paaiškino, kad toks atvejis - retenybė. Ypač dėl to, kad nugvelbta palyginti nemaža suma. Kadangi atvejis retas, banke atliekamas tyrimas truks apie porą mėnesių. Anot banko darbuotojų, esama tikimybės, kad pinigai bus grąžinti.
"Kaip bankas suprato, kad tai sukčių darbas, niekas nepaaiškino. Tą kortelę visą laiką naudojau Lietuvoje, o tuo pat metu su "ta pačia" kortele buvo atliekamos operacijos Vengrijoje. Vagystė tikrai neįvykdyta dėl internetinės bankininkystės. Sužinoję prisijungimą prie šios sistemos, vagys būtų susišlavę keturiose skirtingose kortelėse sukauptus pinigus", - kalbėjo Nijolė.
Kabliukas - viešnagė Ispanijoje
Vengrijoje vienintelį ir paskutinį kartą vilnietė viešėjo prieš daugiau kaip 12 metų. Jokių ryšių nei ji, nei vilnietės giminaičiai su šia šalimi neturi. Lietuvoje moteris saugumo sumetimais paprastai naudojasi banko skyriuose įrengtais bankomatais, kavinėse nuolat atsiskaitinėja grynaisiais.
"Prieš pusmetį buvau viename Ispanijos miestų. Per visą viešnagę tik kartą naudojausi banko kortele. Baimindamasi, jog pritrūks pinigų, išsiėmiau 100 eurų. Tai papasakojusi "Swedbank" skyriuje, iš karto buvau "nudžiuginta", kad Ispanijoje itin pavojinga naudotis bankomatais", - pasakojo vilnietė.
Vilties susigrąžinti pinigus neprarandanti Nijolė teigė, kad bankas nekompensuoja nuostolių tokiu atveju, kai po tyrimo nustatomas neatsargus žmogaus elgesys. Pavyzdžiui, iš jo buvo pavogta piniginė, kurioje, be kortelės, buvo lapelis su užrašytu PIN kodu.
Pavieniai nusikaltimai
Kriminalinės policijos biuro (KPB) viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis LŽ pasakojo, kad panašių nusikaltimų Lietuvoje įvykdoma nedaug. Šiemet užregistruoti vos 3 atvejai, kai bankomatuose, panaudojus specialią įrangą, buvo nuskaityti kortelių duomenys. 2008-ųjų statistika panaši - padaryti 4 tokio pobūdžio nusikaltimai.
"Slaptus duomenis galima prarasti naudojantis bankomatais ir elektronine bankininkyste. Bankomatuose įtaisoma speciali įranga, o internete nusikaltėliai pasitelkia kitas gudrybes. Šiuolaikinės technologijos nusikaltėliams atskleidžia ne tik magnetinės juostos duomenis, bet ir kortelės PIN kodą. Jis nufilmuojamas itin maža kamera. Tad suklastojus kortelę nesunku ja pasinaudoti. Internete "darbuojamasi" kitaip. Prisistatydami banko darbuotojais, nusikaltėliai elektroniniu laišku atsiunčia nuorodas, pagal kurias klientų prašoma suvesti visą slaptą, klientui įprastą informaciją", - pasakojo T.Ulpis.
KPB viršininko pavaduotojas tikino, kad bankas, o ne klientas teoriškai turėtų prisiimti patirtus nuostolius. Tačiau kiekviena situacija - specifinė.
"Joks bankas nesiųs į jūsų elektroninį paštą pranešimų su neįprastomis nuorodomis. Visos tikros, o ne išgalvotos žinutės bus matomos tik prisijungus prie oficialaus banko interneto puslapio. Dėl bankomatų yra kiek kitaip. Faktas, kad visi jie standartiniai, todėl bet koks pakitimas galėtų atkreipti atidaus kliento dėmesį", - kalbėjo T.Ulpis.
Rekomenduojama naudotis tais bankomatais, kurie nuolat stebimi vaizdo kameromis - prekybos centruose, parduotuvėse, stotyse. Nuskaitymo įranga dažniausiai montuojama atokesnėse vietose esančiuose bankomatuose. Iš Lietuvos piliečių vagiama rečiau dėl vienos priežasties - jie savo debetinėse kortelėse nelaiko didelių sumų.
Jeigu pastebėjote, kad jus apšvarino, būtina kreiptis į banką ir policijos komisariatą, kurio prižiūrimoje teritorijoje gyvenate. Banko ir policijos bendradarbiavimas - jau ne nukentėjusiojo rūpestis.
Priklausys nuo aplinkybių
"Banko klientams nuolat primename, kad jie būtų dėmesingi naudodamiesi mokėjimo kortele, ypač atsiskaitydami užsienyje, internetu ar telefonu. Viešint užsienyje siūlome naudotis tik patikimų ir žinomų bankų bankomatais, įrengtais jų padaliniuose. Dėl elektroninės bankininkystės - klientams visuomet patariame turėti galvoje, kad elektroninių paslaugų slaptieji kodai yra lyg raktas nuo jų sąskaitos, todėl juos reikia saugoti taip pat, kaip saugomas buto raktas", - LŽ aiškino "Swedbank" komunikacijos vadybininkė Orinta Barkauskaitė.
Ji nesutiko atskleisti, kada bankas atlygina klientams patirtus nuostolius, o kokiais atvejais šie lieka "ant ledo". "Kiekvieną pretenziją bankas nagrinėja atskirai ir viską sprendžia atsižvelgęs į konkretaus atvejo aplinkybes", - sakė O.Barkauskaitė.
Banko atstovė pridūrė, kad šiuo metu rinkoje daugėja lustinių kortelių, kurios yra saugesnės nei magnetinės. Lustas - tai mikroschema, kurioje papildomai įrašomi kortelės duomenys. Jie tikrinami atsiskaitant kortele už pirkinius ar išmokant grynuosius pinigus.
Audrius BAREIŠIS
