Connoras Reedas, Uhane gyvenantis britas, lapkričio 25 dieną tik vos slogavo – tai buvo dar mėnesį prieš valdžiai oficialiai patvirtinant viruso egzistavimą. Bet kitas tris su puse savaitės jo būklė buvo labai sunki – jis nebegalėjo judėti.
25–erių metų amžiaus vaikinas iš Llandudno Šiaurės Velse anglų kaip užsienio kalbos moko būtent tame Kinijos mieste, kuriame ir prasidėjo Covid–19. Jis iš pradžių bandė pats gydytis viskiu ir medumi.
Po septynių dienų prastos savijautos Connoro simptomai drastiškai sustiprėjo ir jis išsigando susirgęs įprastu gripu. Tuomet jis nustojo eiti į darbą mokykloje, kurioje dirbo jau septynis mėnesius.
„Čia ne šiaip peršalimas. Man skauda visą kūną, galva tvinksi, dega akys, spaudžia gerklę.“ – „Daily Mail“ publikuotame savo dienoraštyje rašė jis. – „Peršalimas persimetė į krūtinę ir dabar sausai kosėju. Tai gripas, todėl kad geriau pasijusčiau, man neužteks puodelio karšto gėrimo su medumi, su stebuklingu viskio ingredientu ar be jo.“
Kitą dieną vienas gyvenantis Connoras savo viršininkui pasakė, kad į darbą greičiausiai negalės grįžti dar savaitę, ir prisipažino, kad jam skauda net kaulus, kad skauda vos išlipus iš lovos ir skauda net ir kosėjant.
Maža beglobė katytė, kurią Connoras buvo priglaudęs savo bute, staiga taip pat pasijuto prastai ir nebenorėjo jokio maisto, kol galiausiai 11–ąją ligos dieną ji mirė.
Tačiau tuomet prasidėjo tyla prieš audrą – Connoras staiga pasijuto geriau, lyg gripas būtų praėjęs.
Kitą dieną jo būklė ir vėl pablogėjo – jam darėsi sunku kvėpuoti, o savo dienoraštyje jis rašė, kad kelionė iki tualeto jam sukelia dusulį ir išsekimą.
„Prakaituoju, degu, svaigsta galva ir krečia drebulys. Televizorius įjungtas, bet negaliu nieko žiūrėti. Tai tikras košmaras.“ – rašė jis.
Tą pačią popietę jis pajuto, kad dūsta: „Niekada gyvenime nesu šitaip sirgęs. Galiu kvėpuoti tik mažais oro gurkšneliais, mano plaučiai skleidžia tokį garsą, kaip gniaužomas popierinis maišelis. Kažkas ne taip. Man reikia pas gydytoją.“
Kreiptis į gydytoją jis nenorėjo, nes greitosios pagalbos iškvietimas Kinijoje yra mokamas, ir kainuoja brangiai.
„Sergu, bet nemanau, kad mirštu, o gal?“
Vietoj greitosios pagalbos jis nusprendė išsikviesti taksi į Zhongnano universitetinę ligoninę, nes pažinojo ten studijuojančių britų gydytojų.
„Tai visai neracionalu, bet karščiuodamas blaiviai nemąstau ir noriu pas britą gydytoją.“ – rašė jis.
Ligoninėje Connorui buvo diagnozuotas plaučių uždegimas ir jis buvo išsiųstas darytis įvairiausių tyrimų, kurie truko šešias valandas.
Tačiau grįžęs namo jis nenorėjo gerti jam išrašytų antibiotikų, nes bijojo, kad jo organizmas įgaus atsparumo, o jei liga labai sunki, tada antibiotikai neveiktų.
„Noriu išsigydyti natūraliomis priemonėmis, jei tik įmanoma.“ – aiškino jis. – „Žinant, kad tai plaučių uždegimas, man lengviau. Man tik 25 ir esu labai sveikas: tikinu save, kad nėra pagrindo jaudintis.“
Jis naudojo steroidinį „Tiger Balm“ tepalą.
Po maždaug dviejų savaičių jam visos dienos atrodė kaip viena ir jis nusprendė paskambinti savo mamai Australijoje – anksčiau to daryti jis nenorėjo, nes ji būtų tik pradėjusi jaudintis ir mėginusi pas jį atskristi.
Bet 19–ąją ligos dieną jis jau jautėsi pakankamai gerai, kad galėtų išeiti nusipirkti dar savo naudojamo tepalo.
„Mano nosis buvo pakankamai išsivaliusi – užuodžiau iš kaimynų virtuvės sklindančius kvapus, ir pirmą kartą per beveik dvi savaites sukilo alkis.“ – savo dienoraštyje rašė jis.
Po poros dienų plaučių uždegimas jau buvo praėjęs, bet planą grįžti į darbą teko atšaukti, nes visą kūną jam skaudėjo taip, lyg jį būtų pervažiavęs automobilis.
„Sinusai man kelia agoniją, o ausų būgneliai, regis, tuoj sprogs. Žinau, kad nereikėtų, bet vidinę ausies dalį masažuoju ausų krapštukais, kad skausmas praeitų.“
Tačiau 24–ąją ligos dieną, mažiau nei savaitei likus iki Kalėdų, jo savijauta pagerėjo.
Po 12–os dienų, Naujųjų Metų išvakarėse, jis iš draugo sužinojo, kad Kinijos valdžia nerimauja dėl naujo viruso, kuris yra apėmęs miestą.
„Sklando gandai, kad bus įvesta komendanto valanda ir ribojamos kelionės. Jau žinau, ką tai reiškia – panikuojantys žmonės iššluos parduotuvių lentynas. Reikia užsipirkti maisto, kol jo dar yra.“
Tačiau Naujųjų Metų dieną visiems Uhano gyventojams buvo liepta iš namų niekur neiti, o gydytojai kalbėjo apie tuos pačius simptomus, kurie jam buvo neseniai praėję.
Sausio 16 dieną ligoninė Connorui pranešė, kad jis buvo užsikrėtęs Uhano koronavirusu, ir nors jis džiaugėsi jau įgavęs imunitetą, jam vistiek išėjus iš namų reikėjo dėvėti kaukę arba rizikuoti, kad bus suimtas.
Mėnesio pabaigoje apie koronavirusą jau žinojo visas pasaulis, informaciją apie jo ligą išplito Feisbuke ir su juo norėjo susisiekti gimtojo miestelio Llandudno spauda.
Jis svarstė, ar virusu užsikrėtė žuvies turguje, kur dažnai eina apsipirkti, ir kur, ekspertų nuomone, virusas ir atsirado.
„Nuo tada, kai žinia apie virusą pasklido visame pasaulyje, mačiau isteriškų reportažų, ypač JAV spaudoje, apie egzotinę mėsą, pavyzdžiui, šikšnosparnius ir net koalas, kurie parduodami žuvies turguje.“ – rašė jis. – „Nieko panašaus ten nesu matęs. Vienintelis keistokas ten mano matytas dalykas buvo ištisi kiaulių ir avinų griaučiai, su galvomis.“
Vasario 4 dieną Connoras sakė, kad nerimauja dėl straipsnių apie save, kuriuose rašoma, kad jis išsigydė viskiu su medumi.
„Aš bandžiau paaiškinti, kad tuo metu neturėjau supratimo, kas man darosi – bet jie norėjo girdėti ką kitą. Deja, pasveikti nebuvo taip paprasta.“ – priduria jis.
