Gydytojai imunologai neabejoja, kad kol kas didžiausias žmogaus turimas ginklas prieš koronavirusinę infekciją – imunitetas. Maža to, specialistai pataria, kokių priemonių imtis, jei šeimos narys susirgo COVID-19.
Vilnietė Rita koronavirusu susirgo dar spalio pabaigoje, pirmuosius ligos simptomus ji pajuto praėjus 10-čiai dienų nuo kontakto.
Moteris iš pradžių pagalvojo, kad ji greičiausiai peršalo ar pasigavo gripą, tačiau vėliau išryškėję itin stiprūs simptomai ją privertė sunerimti.
„Dabar jau aš galiu sakyti, kad nelabai įmanoma sumaišyti su gripu, nes yra labai stiprūs galvos skausmai, labai stiprus kaulų laužymas. Bendras silpnumas, įdomu tai, kad temperatūra nenumušama jokiais vaistais, tu geri vaistus, o temperatūra vis tiek laikosi“, – sako kalbininkė Rita Navikienė.
Rita pasakoja, kad iki pirmųjų simptomų ji, kaip įprastai, bendravo su savo šeimyna – vyru ir dviem vaikais, kartu buvo namuose, gamino jiems valgį. O vėliau atlikus koronaviruso testą ir gavus teigiamą atsakymą, izoliuotis nebematė prasmės, mat jau iki tol daug kontaktavo.
„Mūsų atveju, iš keturių asmenų šeimos nei vienas žmogus daugiau neapsirgo, nes mes po dešimties dienų pasidarėme testą ir paaiškėjo, kad mano vis dar yra teigiamas, o mano šeimos narių neigiami. Šiek tiek nustebome, nes bendrųjų simptomų lyg ir jautė ir kiti šeimos nariai“, – pasakoja R. Navickienė.
Tokių atvejų, kai koronavirusu susirgus vienam šeimos nariui kiti neužsikrečia, epidemiologai užfiksuoja kone kiekvieną dieną.
Infektologas Arvydas Ambrozaitis tikina, kad pagrindinis žmogus ginklas kovoje su koronavirusu yra imuninė sistema.
„Imunitetas, ko gero, yra pagrindinis dalykas. Žmogaus imuninės sistemos sugebėjimas tą virusą, kuris papuolė į jo organizmą, neutralizuoti, nukenksminti, neleisti įsibujoti tai ligai. Iš kitos pusės, aišku, didelę reikšmę turi ir atstumas, bet šeimoje tas atstumas kritinis“, – teigia infektologas Arvydas Ambrozaitis.
Žmogui senstant keičiasi ir imunitetas. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, imunitetui, bėgant laikui, su virusais darosi vis sunkiau kovoti dėl įvairių priežasčių. Tai lemia ne tik jau turimos gretutinės ligos, bet ir vadinamosios atminties ląstelės, kurioms yra sudėtinga atpažinti naujus antigenus.
„Vyresniame amžiuje tas sugebėjimas įgytojo imuniteto atpažinti naujus antigenus sumažėja. Ir tai yra priežastis, kodėl vyresni žmonės labiau linkę užsikrėsti naujais patogenais, kurių dar nėra mačiusi mūsų imuninė sistema“, – kalbėjo imunologė Aurelija Žvirblienė.
Kaip žmogus sirgs – sunkiai, lengvai ar išvis koronavirusu neužsikrės, priklauso ir nuo to, koks viruso kiekis pateko į organizmą. Jei viruso kiekis mažesnis, o žmogaus imunitetas stiprus, tuomet didelė tikimybė, kad organizmas lengvai susitvarkys su virusu. O asmuo persirgs lengva forma arba išvis neužsikrės.
„Visų pirma tas priklauso nuo infekcinės dozės, koks kiekis pateko sukėlėjo, šiuo atveju viruso. Taip pat svarbu, koks atstumas buvo tarp infekcijos šaltinio ir kontaktinio žmogaus“, – sako A. Ambrozaitis.
Tiesa, ką daryti, jei šeimos narys susirgo koronavirusu, kokių priemonių imtis? Pasak specialistų, koronavirusu sergantis asmuo namuose turėtų naudoti atskirus namų apyvokos daiktus – rankšluosčius, indus. Taip pat reguliariai plautis rankas, kosėti ir čiaudėti į alkūnę arba nosinaitę, o ja pasinaudojus mesti į šiukšliadėžę.
„Nešioti kaukę tam užsikrėtusiam žmogui, vengti, kiek įmanoma, būti tame pačiame kambaryje, to nereikės daryti du mėnesius, bet nesunku 5–6 dienas laikytis tokio atstumo šeimoje. Matosi rezultatas, kad tas kitas šeimos narys galbūt ir užsikrėtė, bet persirgo lengva forma, nes gavo nedidelę viruso dozę“, – pasakoja A. Žvirblienė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kasdien fiksuoja atvejus, kai koronavirusu vienas nuo kito užsikrečia šeimos nariai. Tiesa, yra ir tokių atvejų, kai kontaktą su sergančiuoju turėję asmenys liko visiškai sveiki.
„Galbūt apie 30 procentų turbūt būtų galima kalbėti, kad tų žmonių šeimose, kurie turėjo sąlytį, nesuserga. Kaip sakau, čia viskas vis dėlto priklauso nuo imuninės sistemos, nuo turimų gretutinių žmonių susirgimų nuo sveikatos būklės apskritai“, – teigia Visuomenės sveikatos centro atstovė Justina Petravičienė.
Pasak Santaros klinikų vaikų ligoninės profesoriaus Vytauto Usonio, bet kuriuo atveju saugotis koronavirusinės infekcijos turėtų visi, mat net ir vaikai, kurie dažniausiai serga lengva arba besimptome COVID-19 forma, gali užkrėsti kitus, kurie sirgs itin sunkiai.
„Jeigu asmuo yra užsikrėtęs ir yra besimptomė SARS-2 koronavirusinės infekcijos forma, tai jokiu būdu nereiškia, kad nuo jo užsikrėtę kiti asmenys irgi sirgs lengvai. Jie gali sirgti sunkiai ir netgi labai sunkiai. Deja, šių priežasčių mes nežinome, ir saugotis turėtų visi“, – kalbėjo Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.
Iš kone 1200 pastarąją parą nustatytų atvejų 120 yra šeiminiai. Dažniausiai koronavirusas į namus atkeliauja iš darboviečių, darželių ar mokyklų.
