Nuo pat judviejų santykių pradžios prieš vienerius metus E. Lelontko (31) gyveno Braitone, o jos partneris Diego Vidal–Cruzprieto (30) – Jorke, kur studijuoja doktorantūroje. Pora matydavosi kas antrą savaitgalį, rašoma theguardian.com.
Dabar jiedu gyvena ir dirba kartu – koronaviruso krizė juos įspraudė į priverstinį buvimą kartu 24 valandas per parą.
„Bandome dirbti tame pačiame kambaryje, sportuojame vienas priešais kitą.“ – pasakoja Ewa. – „Žinoma, taip bandome vienas kito kantrybę. Brėžiame savo ribas ir vienas apie kitą sužinome daug naujų dalykų, bet iš esmės būti kartu yra gera. Pažįstu porų, kurios negali būti kartu – mums labai pasisekė.“
Kaip ir šiai porai, daugeliui teko priimti nelengvą sprendimą. Kelionių ribojimas daugeliui santykių nuspaudė pagreitinimo mygtuką, bent jau kuriam laikui. Susidūrę su galimybę neribotam laikui likti atskirai, daugelis porų vienas kito klausė: pas tave ar pas mane?
Jenny Harries, JK sveikatos apsaugos sektoriaus vadovo pavaduotoja, antradienį nenoromis prisiėmė santykių terapeutės vaidmenį – spaudos konferencijoje ji pasakė, kad šiuo metu atskirai gyvenančios poros karantino laikotarpį turėtų arba praleisti atskirai, arba apsigyventi kartu.
Kyla ir susirūpinimo balsai dėl smurto artimoje aplinkoje aukų, įstrigusių namuose su smurtautojais. Tačiau naujų porų laukia kitokie iššūkiai – kaip sako J. Harries: „Netrumpą laikotarpį jiems teks išbandyti, ar stiprūs jų santykiai.“
Ewa nusiteikusi optimistiškai ir jau nerimauja dėl tos akimirkos, kai pasibaigus karantinui jai reikės grįžti namo į Braitoną. „Manau, kad kai grįšime prie savo įprastų santykių per atstumą, daug labiau vienas kito pasiilgsime.“
Kita pora, Louisa Davies (27) ir jis vaikinas, su kuriuo ji draugauja jau pusantrų metų, prieš koronavirusą visai neplanavo kartu apsigyventi. „Tai mums buvo didelis šuolis.“ – sako ji.
Antradienį jis apsigyveno jos namuose pietų Londone ir, kaip sako Louisa, tai buvo teisingas sprendimas, turint omenyje nežinomybę, kada jie būtų kitą kartą pasimatę. „Abiem atvejais spaudimas buvo neišvengiamas – arba dėl to, kad nesimatysime, arba dėl to, kad nedidelėje erdvėje kartu reikės praleisti labai daug laiko.“
Tuo tarpu Fajah (27) iš Hempšyro, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, net nekilo klausimas, ar likti atskirai nuo savo partnerio, su kuriuo jis praleido jau dvejus metus, nors tai ir reiškė, kad pagaliau teks atsiskleisti savo konservatyvių pažiūrų tėčiui.
Fajah jau yra atsiskleidęs savo mamai ir sesei, su kuria gyvena šeimos namuose, o jo tėtis gyvena ir dirba užsienyje: „Niekada nemaniau, kad jaudinsiuosi, kaip jam apie tai pasakyti.“
Kai praėjusį mėnesį prasidėjus koronaviruso protrūkiui jo tėtis grįžo į JK, Fajah sukaupė drąsą ir jam pasakė, kad yra gėjus. „Jo reakcija nebuvo labai maloni – buvo labai daug pykčio.“
Fajah atveju tai buvo labiau praktinis poreikis, nei emocinis dalykas. Savo pasirinkimą jis apibūdina taip: „Ar tol, kol nesibaigs karantinas, nematyti savo šeimos narių, kad mano tėtis nesinervintų, ar savo partnerį įmesti į įtemptą situaciją?“
Kai Fajah vaikinas atsikraustė pas jį, pirmosiomis dienomis buvo truputį keista, bet dabar jie „tiesiog gyvena savo gyvenimus“ – lyg kartu nuomotųsi butą.
Vaikinas sako, kad atsiskleisti tėčiui jam buvo „keistas palengvėjimas“ – koronaviruso krizė jam tapo tuo paskutiniu trūkstamu postūmiu.
„Įsikelti gyventi kartu su draugu buvo kitas žingsnis, kurį vis tiek būčiau žengęs“ – sako Fajah. – „Bet gal truputį kitokiu būdu.“
Daugeliui santykių teko nuspausti pagreitinimo mygtuką. Serena Coady (26) jau dvi savaites kartu su vaikinu gyvena jo name–valtyje ant Temzės – pora susipažino prieš du mėnesius. „Viskas įvyko greitai dėl esamos situacijos... Nė vienas nenorėjome likti vieni.“
Kai kurios poros tame įžvelgia teigiamą pusę. Alexas Hicksonas (23) iš Lydso maždaug planavo vėliau šiais metais įsikelti gyventi kartu su savo vaikinu Oliveriu (32). Jis sako, kad koronavirusas nuėmė dalį spaudimo žengti šį žingsnį.
„Būčiau jaudinęsis dėl visų praktinių dalykų – kada būtų tinkamas laikas, ar mes tam jau pasirengę. Šioje situacijoje buvome priversti tai padaryti, bet tame matau daugiau teigiamų dalykų, nei neigiamų.“
Didžiausias iššūkis jam buvo dirbti iš namų. Jis sako: „Abu supratome, kad kalbėdami telefonu pakeičiame balsus, kurių vienas kito dar nebuvome girdėję.“
Arwynas Keastas (42) ir Anna Leach iš Heistingso kartu buvo praleidę jau šešis mėnesius, kai buvo paskelbtas karantinas. „Turėjome pasirinkti: arba izoliuojamės vienas nuo kito, arba apsigyvename kartu – nuo pat rytojaus, nežinomam laikotarpiui.“ – sako Arwynas. – „Pirmojo varianto net nesvarstėme – juk nežinia, tai gali tęstis ištisus mėnesius.“
Jis sako, kad nuo tada, kai Anna pas jį atsikraustė, jie padeda vienas kitam išlaikyti pozityvumą ir prasiblaškyti nuo žinių. „Man labai padeda šalia turėti kitą žmogų... Galiu tik įsivaizduoti, ką jaučia žmonės, kurie yra likę vieni.“
