Žaidžiant korespondenciniais šachmatais, kurių olimpiados vicečempionės yra lietuvės, galima naudotis kompiuterio programa ir atsakymą galvoti savaitę Kai kurių sporto šakų varžybose viskas išaiškėja per kelias sekundes. Bet yra sporto šaka, kurios varžybos tęsiasi net ne vienus metus. Pašto arba korespondenciniai šachmatai – aiškūs ilgų varžybų rekordininkai.
Tapo vicečempionėmis
„Dabar žaidžiama internetu. Specialiame tinklalapyje nurodai ėjimus, tau atsako ir viską matai lentoje“, – apie 2011-aisiais prasidėjusias, o 2014-aisiais pasibaigusią pasaulio korespondencinių šachmatų olimpiadą pasakojo viena Lietuvos rinktinės šachmatininkių Jurgita Dambrauskaitė. Ėjimui šiame turnyre suteikiamos šešios dienos. Tačiau Tarptautinė korespondencinių šachmatų federacija (ICCF) tikrina žaidėjus, ar jie neviršijo laiko limito, kas dešimt ėjimų. Todėl kartą galima galvoti dieną, kitą kartą – dvi savaites. Svarbiausia, kad dešimt ėjimų padarytum per ne ilgiau kaip 60 dienų.
Lietuvos moterų korespondencinių šachmatų rinktinė, kuriai atstovavo Vineta Kveinys, Jelizaveta Potapova ir seserys Jurgita bei Vilma Dambrauskaitės, tapo olimpiados vicečempionėmis. Lietuvės nepralaimėjo nė vienos partijos. Šios komandos treneris – Pavelas Rubinas. Su čempionėmis rusėmis lietuvės sužaidė lygiosiomis, visas kitas komandas nugalėjo ir surinko 32,5 taško. Rusės lietuves aplenkė 1,5 taško. Trečiąją vietą užėmusi Vokietijos rinktinė surinko 30 taškų.
Iš viso korespondencinių šachmatų olimpiados finale dalyvavo 13 komandų. Kiekviename mače buvo žaidžiamos keturios partijos ant keturių lentų.
Visas 12 partijų su varžovėmis iš įvairių šalių šachmatininkės žaidė vienu metu. Varžoves sveikina su šventėmis
„Jeigu varžovė padaro labai paprastą ėjimą, atsakai iš karto. Kad ir tokį – nukirto tavo pėstininką, tu turi atkirsti atgal – ir tai yra labai akivaizdu. O jei kas nors rimčiau – prisėdi ir pagalvoji. Būna tokių situacijų, kad ėjimas yra labai sudėtingas. Turi skaičiuoti daug variantų, turėdama daug alternatyvų, tada tam skiri daug laiko. Gal ir visą savaitę galvoji apie tai“, – pasakojo J. Dambrauskaitė. Kadangi su visomis varžovėmis žaidžiama vienu metu, kartais susiklosto ir tokia padėtis, kad tomis pačiomis dienomis reikia spręsti nemažai rimtų ėjimų keliose partijose.
Didžiulis įprastais ir korespondenciniais šachmatais žaidžiančiųjų skirtumas yra požiūris į naudojimąsi kompiuteriu. Žaidžiant gyvai, naudojimasis kompiuterinėmis programomis laikomas didžiausiu sukčiavimu ir griežtai baudžiamas. Žaidžiant paštu, galima naudotis bet kuo: žmonių pagalba ar kompiuteriais.
„Iš esmės, jei programa ir kompiuteris galingi, gal ir gali padėti. Bet iš tikrųjų net pačios galingiausios programos klysta ir pataria ne į tą pusę. Jos nėra tobulos. Ir aukštumų su jomis nepasieksi, žaistumei vidutiniškai“, – tvirtino J. Dambrauskaitė.
Vykstant varžyboms, kartą per metus šachmatininkės gali išeiti atostogų ir pristabdyti partijų vyksmą. Tam tereikia pranešti ICCF. Per atostogas laiko limitas nėra naudojamas.
Žaidžiant su varžovėmis, galima su jomis bendrauti pokalbių lange. Tiesa, J. Dambrauskaitė tikina, kad į artimas draugystes su priešininkėmis ji nėra linkusi.
„Taip, kad taptume su varžove draugės, dar nebuvo. Bet su didelėmis šventėmis – Kalėdomis ar Velykomis – aš jas būtinai pasveikinu“, – kalbėjo šachmatininkė.
Susirinko bendrai nuotraukai
V. Dambrauskaitė šachmatais žaidžia nuo šešerių. Jurgitą ir jos vyresnę seserį Vilmą šio žaidimo išmokė tėvas – Lietuvos korespondencinių šachmatų federacijos (LKŠF) viceprezidentas Virginijus Dambrauskas, Europos korespondencinių šachmatų asmeninio čempionato prizininkas. „Po to lankiau Vilniaus šachmatų ir šaškių sporto mokyklą, ją baigiau. Esu žaidusi tikrais šachmatais. Ir dabar namuose jais treniruojuosi, žaidžiu su tėčiu. Bet turnyruose pastaruoju metu aktyviai nedalyvauju“, – pasakojo J. Dambrauskaitė.
Vilniaus šachmatų ir šaškių sporto mokyklą lankė ir dar viena Lietuvos korespondencinių šachmatų rinktinės narė J. Potapova.
Gerokai vyresnė už tris kitas Lietuvos rinktinės nares – su pirmąja komandos lenta žaidžianti V. Kveinys.
J. Dambrauskaitė yra Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto ketvirto kurso studentė. Šiemet ji turėtų baigti bakalaurinį darbą.
V. Dambrauskaitė yra baigusi to paties fakulteto vadybos ir verslo administravimo mokslus. Ji gyvena Airijoje ir ieško duomenų analitikės darbo.
Užsienyje įsikūrusi ir J. Potapova. Ji užsiima informatika, programavimu. Visos šachmatininkės viena kitą pažįsta, tik bendrauja tarpusavyje ne kas dieną.
Vis dėlto laimėjusios olimpiados sidabrą, jos susirinko nusifotografuoti kartu. O po to laimėjimą paminėjo pasisėdėdamos kavinėje ir smagiai bendraudamos.
Į rinktines nukreipia reitingas
Žaidėjas vienu metu gali dalyvauti tiek turnyrų, kiek jis nori. Bet stambūs turnyrai, tokie, kaip pasaulio pirmenybės, vyksta nuo tada, kai baigiasi ankstesnis. Dabar pasaulio čempionatas baigėsi ir kitas turėtų startuoti šią vasarą arba rudenį. Šiuo metu asmeninėse moterų pasaulio pirmenybėse dalyvauja V. Dambrauskaitė. Ji savo partijas baigė ir laukia, kol užbaigs varžovės. Lietuvė pretenduoja į 3–5 vietas.
Šiuo metu artėja į pabaigą ir vyrų korespondencinių šachmatų olimpiada. Lietuvos komanda žaidžia pusfinalyje.
Europos čempionate Lietuvos vyrų rinktinė pateko į finalą.
Šachmatininkas gali dalyvauti tuose turnyruose, į kuriuos jį priima pagal jo pajėgumą ir kur gali susimokėti startinius mokesčius. Taip pat šiuo metu vyksta trys Lietuvos vyrų čempionatai. Juose leidžiama dalyvauti ir moterims. Anksčiau būdavo rengiami ir šalies komandiniai čempionatai, bet kadangi LKŠF niekaip negalėjo surinkti daugiau nei 5 komandų, jų atsisakyta.
„Organizuojame ir pernai mirusio Emilio Šlekio atminimo turnyrą. Ten žaidžia aukštos kategorijos žaidėjai – didmeistriai. Tai LKŠF kainavo, nes tokių renginių mokesčiai yra gana dideli. Bet nutarėme, kad privalome pagerbti šį žmogų, kuris daug savo gyvenimo laiko skyrė korespondeciniams šachmatams. E. Šlekys buvo ir įprastų bei korespondencinių šachmatų žaidėjas“, – pasakojo V. Dambrauskas.
Šalies rinktinės atrenkamos pagal tarptautinius reitingus. Nė vienas Lietuvos rinktinės šachmatininkas nežaidžia šalies čempionate.
Tiesa, be reitingų, rinktinių sudėtis dar formuoja ir pačių žaidėjų noras joms atstovauti.
„Jeigu žmogus sako – aš nenoriu žaisti, kaip jį galima įrašyti į rinktinę? Jis tada žais atžagaria ranka ir pralaimės. Juk finansinio suinteresuotumo čia nėra – viskas iš entuziazmo“, – kalbėjo V. Dambrauskas.
Ingvaras Butautas, sportas.info
