Šiuo metu šalies universitetuose - egzaminų sesija. Ji iš studentų reikalauja ne tik daug nervų, bet ir plėšia paskutinius pinigus. Konspektams kopijuoti, darbams spausdinti ir įrišti akademinis jaunimas atiduoda ne tik stipendijas, bet ir skolintus pinigus.
Kopijavimo, spausdinimo, darbų įrišimo paslaugų kainos šalyje yra įvairios: vienur galima nespalvotą kopiją pasidaryti vos už 6 centrus, o kai kurie kopijavimo paslaugų teikėjai nuplėšia net 20 centų. Nespalvoto lapo spausdinimas atsieina nuo 20 iki 50 centų. Spalvotas kopijavimas ir spausdinimas kainuoja apie 2 litus. Darbo susegimas spirale ir paprastais viršeliais, nelygu lapų skaičius, kainuoja nuo 3 iki 15 litų, o kietais viršeliais - nuo 12 iki 25 litų.
Kai kurie studentai teigia tokias kainų suvestines pateikiantys tėvams, nes iš universiteto gaunamos stipendijos neužtenka, ypač per egzaminų sesiją.
Varžosi lyg dėl pažymio
Kopijavimo paslaugas teikiančių bendrovių patalpose prieš pat egzaminų sesiją ir jos metu jauni žmonės eilėje dėl kopijos varžosi lyg dėl pažymio. Studentai skaičiuoja, kad išlaidas kopijuoti, spausdinti, darbus įrišti per mėnesį vos gali padengti gaunama stipendija. „Vien už magistro darbo atspausdinimą, kurio pusė sudarė spalvotos diagramos, man kainavo 60 litų, dar vieną kopiją reikėjo padaryti nespalvotą - 20 litų. Tačiau atsitiko taip, kad atspausdinus darbą dar gavau vadovo pastabą - pavadinime pakeisti vieną žodį, todėl reikėjo iš naujo spausdinti visą darbą ir pamiršti 180 litų stipendiją. Be to, kur dar iki tol darytos knygų kopijos darbui rašyti. Apskaičiavau, kad vien magistro darbą parengti man atsiėjo apie 450 litų vien už kopijavimą ir spausdinimą“, - pasakojo sutikta studentė.
Anot merginos, jei būtų žinojusi, kad tiek daug kainuos - būtų įsigijusi nuosavą spausdintuvą. „Bent jau daiktas būtų likęs, nes atšviestų knygų puslapių kažin ar man dar kada prireiks“, - neslėpė ji.
Paslaugos brangs rudenį
Kopijavimo paslaugas teikiančios įmonės savininkas Egidijus Andrijauskas, bendraudamas su LŽ teigė, kad šios paslaugos teikimą labiausiai orientuoja į studentus ir moksleivius. „Kopijavimo centruose šiuo metu išties studentų antplūdis, ir populiariausia paslauga - įrišti darbus. Dabar tai net populiaresnė už kopijavimą ar spausdinimą“, - sakė verslininkas. Anot jo, sunaudojamo popieriaus kiekis kasmet išlieka stabilus, o studentams, moksleiviams dėstomos medžiagos kopijavimas net mažėja.
„Tačiau daugėja pačių studentų parašytų darbų spausdinimas. Veikiausiai tokiems darbams medžiagos studentai vis dažniau ieškosi internete nei knygose, kaip anksčiau. Kopijavimo kiekis išties mažėja“, - dėstė E.Andrijauskas. Jis teigė, kad studentai jau kitą sesiją už šias paslaugas turės mokėti dar daugiau. „Visi esame ekonominės krizės ištikti, pabrango elektra, brangs šildymas, - esame priversti branginti. Todėl šiandien kopija, kainuojanti 7-8 centus, rudenį greičiausiai kainos 10 centų, o gal ir brangiau. Tačiau stengsimės ieškoti medžiagų ir produktų, kad paslaugos būtų kuo pigesnės“, - tikino jis. Ši verslo rūšis, anot pašnekovo, labai didelio pelno neduoda.
„Jeigu tai būtų pelninga, smulkieji kopijuotojai, kurių anksčiau buvo nemažai, būtų išsilaikę. Šiandien jie jau bankrutavę. Liko tik didesnės įmonės, kurios išplėtojo veiklą, steigdamos centrų tinklą ir dabar galinčios atsivežti iš užsienio pigesnių medžiagų. Vis dėlto pasigirti dideliu pelnu seniai jau negali“, - sakė jis.
Jolita Žvirblytė
