Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis, kuruojantis kooperacijos plėtros sritį, akcentavo, kad žemės ir maisto ūkio sektoriaus kooperacijos plėtroje padaryta gera pradžia, sukurti aiškūs modeliai, sudėlioti svarbiausi akcentai.
Jau turima daug gerų pavyzdžių, todėl laikas telktis ateities projektams, skatinti dar platesnį žmonių susidomėjimą kooperacija, atskleisti jos pažangą ir naudą, kad kooperatyvai žemės ir maisto ūkyje būtų ne išimtys, o dominuojanti veiklos forma. „Tam turime palankius svertus – teisinius pagrindus ir finansinę paramą. Kooperacijai numatyta svari parama Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonėse. Smulkiems gamintojams kooperacija suteikia itin daug privalumų, kuriais būtina pasinaudoti. Reikia ir ambicijų, kovojant dėl lietuviškų gamintojų susivienijimų“, – pabrėžė K. Sivickis.
Kaimo plėtros programos parama kooperatyvams
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ prioritetai numatyti ir kooperatyvams, ir jų nariams, priemonėje „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimas“ – kooperatyvams, o priemonėje „Pusiau natūrinių ūkių rėmimas“ – kooperatyvų nariams.
Siekiant paramos pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, prioritetas priklausys nuo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių skaičiaus. Prioritetų gali tikėtis tik Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pripažintos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir jų nariai, o tai reiškia, kad jie turi atitikti tam tikrus nustatytus reikalavimus.
Kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kaip ir kitiems pareiškėjams, maksimali paramos suma pagal investicines priemones gali siekti 400 tūkst. eurų per 2007–2013 metus, neįskaitant Nitratų direktyvos, „Stovyklaviečių kaime įkūrimo ir plėtros“, „Profesinio mokymo ir informavimo veiklos“, „Naudojimosi konsultavimo paslaugomis“, ,,Pusiau natūrinių ūkių rėmimo”, ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo” ir Leader metodu įgyvendinamų priemonių. Visų minėtųjų priemonių maksimalios paramos sumos yra skirtingos.
Parama pagal priemonę ,,Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”, įskaitant ir palūkanų garantijas, per 2007–2013 metus gali siekti 4,4 mln. eurų. Pakartotinai paramos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), kaip ir kiti ūkio subjektai, galės kreiptis tik tuomet, kai bus įgyvendinę ankstesnįjį projektą, tačiau bendra paramos suma per visą 7 metų laikotarpį negalės viršyti priemonėje numatytų maksimalių paramos dydžių.
2008–2013 m. laikotarpiu ŽŪM pripažintos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) paramą galės gauti ne tik dalyvaudamos atskirose KPP priemonėse, kurios finansuojamos iš Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinio biudžeto, bet ir pagal Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti priemonę, skirtą iš dalies kompensuoti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) steigimo ir administravimo išlaidas jų pirmaisiais–penktaisiais veiklos metais. Šiai priemonei ir jos taisyklių projektui pritarė Europos Komisija, o artimiausiu metu žemės ūkio ministro įsakymu bus patvirtintos ir šiai priemonei įgyvendinti skirtos taisyklės. Pagal šią priemonę kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) per pirmuosius penkerius metus numatyta 400 tūkst. eurų maksimali paramos suma, t. y. 10 kartų didesnė negu pagal analogiškas taisykles buvo galima gauti 2006–2007 m.
Tobulinama teisinė aplinka
Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis akcentavo, kad pastaraisiais metais buvo pakeistas ir papildytas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, o patobulinta teisinė aplinka tapo kur kas palankesnė kooperatyvams steigtis ir plėtotis. Kooperatyvams teikiama netiesioginė ekonominė parama – jie skirtingai apmokestinami pagal Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio ir kitus su Pelno mokesčio įstatymu susijusius įstatymus. Tai reiškia, kad kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) nereikia mokėti tam tikrų mokesčių, kuriuos moka kitų rūšių įmonės. Jiems taikomas lengvatinis 5 proc. PVM mokesčio tarifas už nariams teikiamas paslaugas, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos apyvartai proporcingos išmokos, kurias moka kooperatyvai savo nariams. Jei kooperatyvas laikosi tam tikrų reikalavimų, jam nereikia mokėti pelno mokesčio.
Nuo 2008 m. supaprastintas kooperatyvų pripažinimas žemės ūkio kooperatyvais. Šis pripažinimas dabar suteikiamas dvejiems kalendoriniams metams, o ne vieneriems, kaip iki šiol. Numatyti diferencijuoti pripažinimo kriterijai, pagal kuriuos daugiau kaip 20 narių turintiems kooperatyvams nebereikia rinkti pažymų, patvirtinančių, kokią pajamų dalį iš žemės ūkio veiklos gavo kiekvienas narys. Kooperatyvo nariams pakanka identifikuoti savo žemės ūkio valdas.
Žemės ūkio ministerijos iniciatyva kooperacijos plėtrai paspartinti iš suinteresuotų institucijų deleguotų atstovų 2005 m. sudaryta Kooperacijos plėtros koordinavimo taryba, kuriai vadovauja ministerijos sekretorius Kazys Sivckis. 2006 m. ministerijos įkurtas Kooperacijos skyrius, Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) – Kooperacijos plėtros koordinavimo centras (Centras), kuriam talkina 43 Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatoriai rajonuose. Žemės ūkio ministro įsakymu 2006 m. buvo paskelbti „Kooperacijos metais“, visose apskrityse organizuotos „Kooperacijos dienos“. Šių dienų dalyviai susipažino su sėkmingai veiklą plėtojančių kooperatyvų praktine patirtimi, išsiaiškino, kaip ir kokią valstybės paramą 2006–2007 m. kooperatyvai galėjo gauti, kokios jų galimybės dalyvauti Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse.
Sukurta ir sėkmingai veikia darni žemdirbių mokymo, konsultavimo ir informavimo sistema. Žemės ūkio ministerijos lėšomis Lietuvos žemės ūkio universitetas atnaujino ir išleido ūkininkams, kooperatyvų specialistams, jų nariams, dėstytojams ir studentams skirtą specialų leidinį „Kooperacijos pagrindai“. Laikraštis “Ūkininko patarėjas”, talkinant Žemės ūkio ministerijos specialistams, leidžia specialų priedą – ,,Talka kooperacijai”.
Kooperacija – skaičiais
Šiuo metu šalyje registruota per 400 kooperatinių bendrovių (kooperatyvų). Iš jų per 200 sėkmingai vykdo numatytą veiklą, didina jos apimtis, narių skaičių. Bendras koperacijos dalyvių skaičius – apie 10 tūkst. žemės ūkio produkcijos gamintojų. Per metus naujai įsikuriančių ir veiklą nutraukiančių kooperatyvų yra maždaug tiek pat: 2006 m. įsteigta per 20 kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), 2007 m. negalutiniais duomenimis – per 10 kooperatyvų. Praėjusiais metais į kooperacijos plėtrą įsijungė stambių žemės ūkio produkcijos gamintojų.
Pagal veiklos pobūdį maždaug pusė visų kooperatyvų teikia agroserviso paslaugas, apie 20–25 proc. parduoda žemės ūkio produkciją, apie 15 – verčiasi žemės ūkio produkcijos gamyba, apie 10 proc. perdirba žemės ūkio produkciją.
Galimybės dar neišsemtos
ŽŪM sekretorius K. Sivickis atkreipė dėmesį, kad kooperacijos plėtra žemės ir maisto ūkio sektoriuje toli gražu neišsemta. Pasak K. Sivickio, labai svarbu plėsti kooperatyvų narių ratą, nes, kaip rodo patirtis, klesti tie kooperatyvai, kurie vienija daug narių. „Tik stambesni, daugiau narių jungiantys kooperatyvai pajėgūs efektyviau vykdyti savo veiklą ir sėkmingiau naudotis ES parama“, – įsitikinęs K. Sivickis.
Pieno sektoriuje yra susibūrę apie 30 sėkmingai dirbančių kooperatyvų, superkančių apie 15–17 proc. viso pieno. ŽŪM sekretorius išreiškė nuomonę, kad rimtesnę įtaką pieno supirkimo kainoms kooperatyvai galėtų daryti tuomet, jei supirktų bent trečdalį viso pieno.
K. Sivickis pažymėjo, kad 2007 m. grūdų sektoriuje įkurtas pirmasis „antrojo“ lygmens kooperatyvas ,,Lietuviški grūdai”, sudarytas iš kelių pirmojo lygio kooperatyvų, veikiančių įvairiuose šalies rajonuose. Grūdų sektoriuje 2007 m. įsikūrė didelis pirmojo lygmens kooperatyvas ,,Joniškio aruodas”, jungiantis per 50 stambių ūkininkų. Šis kooperatyvas jau pirmaisiais metais planuoja dideles veiklos apimtis, rengiasi siekti ES paramos pagal KPP 2007–2013 m. priemones.
ŽŪM sekretoriaus nuomone, labai trūksta daržovių ir uogų kooperatyvų. Šių sektorių kooperatyvai turėtų apimti visą darbų ciklą nuo produkcijos išauginimo iki realizavimo. ,,Labai svarbu, kad kartu su gamyba vienoje kooperatinėje grandyje atsidurtų ir perdirbimas, nes kitaip bus sudėtinga palankiomis sąlygomis realizuoti produkciją už Lietuvos ribų”, – akcentavo K.Sivickis.
ŽŪM sekretorius pažymėjo, kad ŽŪR Kooperacijos plėtros koordinavimo centras, Rūmų organizatoriai savivaldai rajonuose dar ne visai kokybiškai atlieka savo darbą. ,,Rūpinimasis kooperacijos plėtra yra vienas svarbiausių Centro darbų, todėl pastarasis ir Rūmų organizatoriai savivaldai rajonuose turėtų dirbti konkretesnį darbą, ieškoti iniciatyvių žmonių, glaudžiau bendradarbiauti su kaimo seniūnijomis, kaimo bendruomenėmis, savivaldybių žemės ūkio tarnybomis, kaupti, sisteminti ir analizuoti informaciją apie kooperatyvus ir jų veiklą. ŽŪR Kooperacijos plėtros koordinavimo centras turėtų siekti, kad organizatoriai savivaldai rajonuose taptų kvalifikuotais konsultantais, turėtų vadybinės patirties ir būtų pajėgūs padėti žmonėms parengti dokumentus kooperatyvams įkurti, o jau įsikūrusiems – gauti paramą ir išvengti klaidų. Svarbu nepamiršti, kad pagrindinis visos kooperacijos plėtros tikslas – kooperatyvų veiklos apimčių didinimas gaminant, realizuojant ir/ar perdirbant žemės ūkio produktus”, – apibendrino Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis.
