Keli šimtai protestuotojų sutrikdė prieštaringai vertinamo ilgamečio Lietuvos komunistų partijos vadovo Antano Sniečkaus gimimo metinėms skirtą konferenciją Vilniuje.
Šeštadienio rytą Vilniuje, prie Mokslų akademijos, kur vyksta A.Sniečkaus 100-osioms gimimo metinėms skirta konferencija "Tauta, epocha, asmenybė", susirinko apie 300 protestuotojų, kurių daugumą sudarė buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai. Laikydami plakatus su tokiais užrašais, kaip kad "A.Sniečkus - tautos budelis nr. 1", konferencijos dalyvius jie pasitiko šūksniais "gėda" ir nemažai jų apstumdė.
Renginio eiga buvo sutrikdyta ir Mokslų akademijos salėje - tarp maždaug 70-ties konferencijos dalyvių salėje sėdėjo apie 20 protestuotojų, kurie kalbėjusius nuolat pertraukdavo šūksniais "nemeluokit" ir net bandė veržtis į tribūną. Protestuotojai taip pat ant langų bandė klijuoti plakatus su žuvusiųjų partizanų nuotraukomis.Protestuotojų tarpe taip pat buvo pramogų pasaulio atstovai Algis Ramanauskas - Greitai bei Rimas Šapauskas.
Savo ruožtu konferencijos dalyvis Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Kunčinas nuolat ragino "pigius provokatorius išeiti iš salės".
Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos liaudies sąjungos "Už teisingą Lietuvą" lyderis Seimo narys Julius Veselka, užsienio reikalų viceministras Justas Vincas Paleckis, buvęs UR ministras, socialdemokratas Povilas Gylys. Į konferenciją kviestas vienas socialdemokratų lyderių Česlovas Juršėnas neatvyko.
Nemažai politikų pasmerkė Mokslų akademijos, Antrojo pasaulinio karo dalyvių komiteto ir Lietuvos Socialdemokratų partijos klubo "Mokslas" organizuotą konferenciją, kuri, jų vertinimu, "žeidžia žuvusiųjų ir mirusiųjų nuo komunistinio teroro Lietuvos žmonių atminimą".
Organizacijos, atstovaujančios buvusiems tremtiniams ir laisvės kovotojams, apibūdino A.Sniečkų kaip "lietuvių tautos budelį, Maskvos tironų liokajų ir komunistų fanatiką", bei paragino nerengti "provokacinės" konferencijos.
Istorikų teigimu, A.Sniečkus buvo idėjinis bolševikas ir dar liks keleriems metams iki Lietuvos okupacijos 1940 metais jis savo noru atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės ir tapo Sovietų Sąjungos piliečiu.
Prasidėjus okupacijai, jis buvo atsiųstas į Lietuvą padėti kurti sovietų valdžią.Istorikų teigimu, A.Sniečkus asmeniškai pasirašinėjo sovietų valdžios į Sibirą tremiamų asmenų sąrašus, o vėliau prašė Maskvos neleisti tremtiniams grįžti į tėvynę.
Tuo tarpu A.Sniečkaus gerbėjai teigia, jog jo pastangomis Lietuva buvo apsaugota nuo rusifikacijos, gauta lėšų iš Maskvos pramonės objektų statybai, atsisakyta utopinių žemės ūkio projektų. A.Sniečkus mirė 1974 metais.
BNS
