Konstitucinis Teismas antradienį skubos tvarka imsis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatų, dėl kurių jau beveik mėnesį Vilnius gyvena be mero.
Balandžio 9 dieną išrinkto mero Gedimino Paviržio ir jo pavaduotojo Juozo Imbraso įgaliojimus balandžio 15-osios nutartimi sustabdė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Balandžio 25-ąją pradėjęs nagrinėti sostinės tarybos narių Algimanto Vakarino ir Kęstučio Masiulio skundą dėl mero rinkimų teisėtumo, administracinis teismas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Prašoma išaiškinti, ar Pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja įstatymo nuostatos, leidusios keliems politikams dalyvauti pirmajame naujosios kadencijos sostinės tarybos posėdyje, o tik po to atsisakyti vieno iš atstovaujamosios valdžios mandatų.
Kaip žinoma, Vilniaus meru išrenkant 62 metų socialdemokratą G. Paviržį, posėdyje dalyvavo trys į miesto tarybą išrinkti Seimo nariai: socialliberalai Vasilijus Fiodorovas ir Eduardas Šablinskas bei Lietuvos rusų sąjungos atstovas Vladimiras Orechovas.
Vykdydamas 2002 metų gruodžio 24 dienos Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo pabrėžta būtinybė atskirti vykdomąją ir atstovaujamąją valdžias, šių metų sausio 28 dieną Seimas priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 881 straipsniu įstatymą. Jo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo normos dėl išrinkto savivaldybės tarybos nariu asmens tarybos nario mandato atsisakymo iki pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio pradedamos taikyti nuo kitos kadencijos savivaldybių tarybų rinkimų. Toks reguliavimas leido kai kuriems asmenims per pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį eiti ir savivaldybės tarybos nario pareigas, ir Seimo nario pareigas, kurios, pareiškėjo nuomone, yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.
Prašymas įvertinti minėtų nuostatų atitikimą Konstitucijai grindžiamas minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu. Praėjusį gruodį šis teismas išaiškino, kad valstybės valdžios funkcijas vykdantis asmuo arba valstybės pareigūnas, turintis įgaliojimus kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybių veiklą, negali kartu būti ir savivaldybės tarybos nariu. Jeigu toks asmuo išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis iki naujajai savivaldybės tarybai susirenkant į pirmąjį posėdį privalo apsispręsti, ar eiti savo ankstesnes pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu.
Ginčijamu balandžio 11 dienos Vyriausybės nutarimu, kuris "Valstybės žiniose" buvo paskelbtas šių metų balandžio 16 dieną, Vyriausybė atleido G. Paviržį iš Vilniaus apskrities viršininko pareigų nuo jo pareiškime nurodytos datos, t. y., pasak pareiškėjo, nuo 2003 m. balandžio 8 dienos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo prašyme nurodoma, kad pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Vyriausybės nutarimai įsigalioja kitą dieną po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašyti paskelbiami "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose nutarimuose nenumatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Todėl pareiškėjui kilo abejonių, ar ginčijamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyta, kad jis turi atgalinio veikimo galią, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 1 daliai.
Viešame posėdyje išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo išdėstytas problemas, savo nutarimą Konstitucinis Teismas turėtų paskelbti ne vėliau kaip per mėnesį. Sulaukęs šio teismo išvadų, Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujins bylą dėl Vilniaus mero rinkimų teisėtumo.
ELTA
