Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl Jurijaus Borisovo pilietybės skatina politikus naujai žiūrėti į kai kuriuos su pilietybės suteikimu susijusius teisės aktus. Kai kurie jų greičiausiai bus sugriežtinti, apribojant Prezidento galimybę disponuoti teise bet kam teikti Lietuvos pilietybę.
Kaip rašoma “Kauno dienoje”, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius mano, kad galiojančiuose teisės aktuose nepakankamai reglamentuota, kaip ir kokiais motyvais vadovaujantis Prezidentas įgyvendina konstitucinę priedermę suteikti Lietuvos pilietybę. Pasak G. Dalinkevičiaus, KT iš esmės konstatavo, kad Prezidentas neturi neribotos teisės teikti pilietybę, nes Pilietybės įstatyme yra numatyta, kokiais atvejais ji negali būti suteikta. Turi būti kruopščiai patikrinta, ar žmogus atitinka pilietybės gavimo kriterijus. Tai ir privalo būti detaliai surašyta tam tikruose teisės aktuose.
Pasak komiteto vadovo, atkreiptinas dėmesys į KT išvadą, kad "Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, o įstatymuose negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys". Tuo tarpu per pastaruosius kelerius metus buvo pasirašyti daugiau kaip 800 Prezidento dekretų, kuriais leidžiama turėti dvigubą pilietybę. Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas ketina imtis iniciatyvos aiškiau teisiškai reglamentuoti ir kai kuriuos kitus Prezidento konstitucinius įgaliojimus. Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas taip pat sutinka, kad po pastarojo KT sprendimo su pilietybės suteikimu susiję teisės aktai reikalauja peržiūros.
ELTA
