Savivaldybėms reikėtų leisti pačioms spręsti, kurias ilgąsias gimnazijas palikti, o kurias uždaryti, jeigu jos nesurenka būtino skaičiaus vaikų, mano konservatorius Jurgis Razma.
Jis parengė ir įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo sudaryti galimybę savivaldybėms nesivadovauti Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, o tik į jas atsižvelgti.
Be to, projekte nurodoma, kad jeigu miestelio ar kaimo mokyklos vidurinio ugdymo programa akredituota atskiru atveju, tokiose mokyklose 11-12 (3-4 gimnazijų) klasių komplektų skaičius ir jų dydis nenustatomi.
"Mano siūlymas susijęs su noru pagelbėti kaimuose ir miesteliuose išlaikyti vidurines mokyklas, kur dar jos yra, ar ilgąsias gimnazijas. Turime žiūrėti ne tik ekonomiškumo, mokslo kokybės kriterijų, bet atsižvelgti ir į tai, kad tokių mokyklų išlaikymas yra gyvybiškai svarbus tiems miesteliams", - BNS sakė J.Razma.
Jo teigimu, šiuo metu Švietimo įstatyme nustatyta išlyga dėl gyvenamųjų vietovių, kur yra vienintelė mokykla, bet galimybė ten veikti ilgosioms gimnazijoms gali būti paneigta Vyriausybės patvirtintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių, kurių pagal įstatymą privalu besąlygiškai laikytis.
Pasak parlamentaro, jo pataisos neįpareigotų savivaldybių būtinai išlaikyti minėtas mokyklas, tik sudarytų sąlygas joms pačioms nuspręsti kiekvienu konkrečiu atveju.
"Jeigu Vyriausybės nustatytos taisyklės bus labai griežtos ir privalomos, savivaldybės privalės jų laikytis. Mano požiūriu, savivaldybės turėtų turėti laisvesnes rankas", - dėstė konservatorius.
Be to, jis vylėsi, kad jo pataisa paskatins diskusiją dėl mokyklų finansavimo modelio patobulinimo.
"Gal šios pataisos paskatins platesnę diskusiją, ar mokinio krepšelis turi būti besąlygiškai priimtinas, o gal kai kuriais atvejais verta pereiti prie klasių komplekto finansavimo", - BNS sakė J.Razma.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
