Ekonominė krizė suteikia ne tik nepatogumų, bet ir turi privalumų. Tuo yra įsitikinęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas.
"Dabar kaip niekad smulkusis ir vidutinis verslas turi galimybes įgyti kuo geresnes sąlygas, jeigu mes visi kartu pasinaudosime krizės suteiktais privalumais. Krizė ekonomikoje yra toks pats sanitaras kaip vilkas miške. Tai yra naujų galimybių dienos, sunkios dienos, bet yra naujos galimybės. Šiandien mes turime galimybę padaryti permainas valstybės gyvenime. Yra duota proga tuo pasinaudoti", - kalbėjo V. Matuzas antradienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Kas ir kokiomis sąlygomis kuria Lietuvos BVP?".
Diskusijoje dalyvavę verslininkai nuogąstavo dėl Vyriausybės priimamų sprendimų didinti mokesčius ir pageidavo pastovumo, kad bent kažkiek galėtų planuoti savo veiklą, bei prašė politikų atsakingiau reikšti savo pozicijas užsienio politikos klausimais, kad nepasikartotų tokia situacija, į kurią buvo pakliuvę vežėjai.
Tuo tarpu Vyriausybės sprendimus gynęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys V. Matuzas aiškino, kad valdantieji laiku ir reikiamai reaguoja į situaciją. Pasak jo, jei ne priimtos antikrizinės priemonės, antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) būtų smukęs ne 22,4 proc., o trečdaliu proc.
Nors verslininkai sutiko, jog ne dėl visų jų problemų yra kalta dabartinė Vyriausybė, o yra daroma ir jiems naudingų sprendimų, bet kritikavo valdančiuosius už tai, kad jiems net nėra sudaroma galimybė pasirengti pokyčiams.
Verslininkas Antanas Bosas ir žalgirietis Vasilijus Fiodorovas akcentavo, jog Vyriausybei reikia profesionalių analitikų pagalbos sudarant prognozes ir analizes. Verslo atstovai labiausiai piktinosi skubiai priimtu sprendimu nuo rugsėjo 2 proc. kelti pridėtinės vertės mokestį (PVM), esą į tokį sprendimą jau reagavo verslas. Vos priėmus įstatymą stipriai padidėjo bedarbių skaičius.
"BVP kūrėjai išliks Lietuvoje, išliks buitinio vartojimo prekių, energetikos, elektros, vandens tiekėjai, monopoliniai maisto produktų pardavėjai, realizatoriai, bet visa kita gali atsirasti nebe Lietuvos verslininkų rankose, vakuumo nebūna ir sunaikinus verslo struktūras šią nišą gali užimti kiti, o mes galime likti tarnautojais ir vartotojais", - beatodairiško mokesčių didinimo pasekmes vardijo A. Bosas.
Pasak jo, joks patriotizmas nepadės išsaugoti Lietuvoje verslo, jeigu priimami sprendimai nebus grindžiami ekonominiais dėsniais, BVP nepadės išlaikyti konkurencingos Lietuvos ir užsienio rinkose.
"Reikia daryti analizę ir skaičiavimus, kur padarytos klaidos, ką reikia taisyti. Tai pasiduoda ekonominiams skaičiavimams ir prognozėms, ir linkiu, kad tai galų gale būtų daroma. Verslas dar kartą suspaudęs pečius pamėgins išgyventi, nors prognozuoti ir planuoti mes negalime. Ilgalaikių strategijų mes piešti negalime, nes nestabilumas tai yra pats didžiausias strateginio planavimo priešas", - kalbėjo A. Bosas.
Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo narys V. Fiodorovas prognozavo, jog padidinus PVM prekės brangs daugiau nei 2 proc.
"Nes verslas jau savo rezervą išnaudojo kur galima savo lėšomis amortizuoti. Manau, visų pirma reikia daryti analizę, koks mūsų verslas, kokia situacija. Žmonės dar dirba, įmonės gyvena iš savo santaupų, bet artėja metas, kai žmonės taps ne BVP kūrėjais, o lėšų naudotojais. Tai yra visos valstybės problema", - sakė V. Fiodorovas.
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius, pripažinęs, kad Saulėtekio komisija eina teisingu keliu siekdama pagerinti sąlygas verslui, siūlo Saulėlydžio komisijai suteikti daugiau galių.
"Siūlau valstybei pinigų", - taip ambicingai savo idėjas, kaip kovoti su krize, pradėjo vardinti A. Mackevičius.
Jis siūlo leisti cigaretes pardavinėti ne tiek, kiek užrašyta ant banderolės, o ir brangiau, esą taip atsigautų barai, o valstybei nubyrėtų lėšų iš mokesčių. Asociacijos vadovas taip pat sako, kad reikėtų peržiūrėti konkursus, taip pat įvesti valstybinėms institucijoms prievolę kasmet iš naujo sudaryti ryšio paslaugų - interneto, mobiliųjų telefonų - sutartis, griežtinti kontrolę, kaip yra naudojamasi tarnybiniais automobiliais.
