Po Andriaus Kubiliaus vizito į bendrovę „Alkesta“, jo partija gavo pinigų Seimo rinkimams, bet dosnų rėmėją Konkurencijos taryba įtaria karteliniu susitarimu. Konkurencijos tarybai pradėjus domėtis, ar penkios kelininkų bendrovės nebuvo sudariusios kartelinio susitarimo, dėl kurio buvo išpūstos ES ir šalies biudžetų fi nansuotų projektų kainos, būgštaujama, kad premjero Andriaus Kubiliaus aplinka gali įsikišti į tyrimus. Speciali komisija atidžiai stebi įvykius.
Netikėtas tyrėjų reidas
Balandį ir gegužę Konkurencijos taryba atliko dokumentų poėmius stambių kelininkų bendrovių biuruose. Netikėti patikrinimai surengti AB „Alkesta“, AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“, UAB „Fegda“ ir AB „Eurovia Lietuva“ įmonių biuruose.
„Patikrinimai atlikti Konkurencijos tarybai turint pagrindo manyti, kad kelių statybos bendrovės, dalyvaudamos kelių tiesimo ir rekonstravimo darbų konkursuose, galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo nuostatas, kurios draudžia konkurenciją ribojančius susitarimus“, – vėliau pranešime teigs ši taryba.
Tyrimas pradėtas dar pernai po Valstybės kontrolės išvadų, kuriose kontrolieriai įvardijo galimą kartelinį kelininkų susitarimą naudojant ES ir valstybės biudžeto lėšas.
Dalijosi geografiniu principu
Kokį laikotarpį tiria Konkurencijos taryba, jos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė „Valstiečių laikraščiui“ nepasakė, nes, pasak jos, ši informacija gali pakenkti tyrimui, nors Valstybės kontrolė problemas įžvelgė analizuodama 1997–2007 m. projektus.
Kelininkai kasmet atlieka darbų už maždaug 1 mlrd. Lt, todėl Konkurencijos taryba tyrimą vadina itin sudėtingu ir nežada greitos atomazgos.
P.Kvietkauskienė tik prasitarė, kad įtariamų įmonių sąrašas gali būti plečiamas, bet apie tai bus pranešta tik po tikrintojų vizito. „Negalime skelbti, ką tikrinsime, nes netikėti vizitai yra vieni pagrindinių tyrimo veiksmų“, – sakė P.Kvietkauskienė.
Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad stambiausios kelininkų įmonės dar prieš dalyvaudamos viešųjų pirkimų konkursuose galėjo susitarti, kuri iš jų atliks rangos darbus. Įtariama, kad juos bendrovės pasidalydavo geografi niu principu pagal apskritis.
Tyrėjų akiratyje – valdančiųjų rėmėja
Tarp Konkurencijos tarybos tiriamų įmonių – AB „Alkesta“. Ji laimi daugumą viešųjų pirkimų konkursų keliams tiesti ir rekonstruoti Alytaus ir Marijampolės apskrityse. Ši bendrovė artimai susijusi su Tėvynės sąjunga, kurios lyderis yra premjeras Andrius Kubilius.
„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, prieš Seimo rinkimus 2008 metais A.Kubilius asmeniškai susitiko su „Alkestos“ vadovybe ir tų pačių metų gegužę „Alkesta“ Tėvynės sąjungai paaukojo didžiausią leistiną sumą – 39 tūkst. Lt.
Po mėnesio Alytaus miesto savivaldybė šiai įmonei nemokamai atidavė 42 arų valstybinės žemės sklypą. Neskaidrų sandėrį tyrė Kauno apygardos prokuratūra, kurios prašymu 2010 m. kovą Kauno miesto apygardos teismas ėmėsi narplioti bylą, ar nebuvo pažeisti visuomenės interesai.
Politikai prarado atmintį
„Alkestos“ reikalų tvarkytojas Rimas Malaškevičius patvirtino įmonės vadovų ir būsimo premjero susitikimo faktą. „Tiksliai neprisimenu, kuriuo laiku tai buvo, rodos, prieš trejus metus, bet apie ką kalbėta, tikrai neprisimenu“, – sakė jis.
Paklausta, kokia draugystė sieja su įtarimais apipinta įmone ir apie ką buvo kalbėta per susitikimą, premjero A.Kubiliaus atstovė spaudai Jarda Paukštienė nesiryžo atsakyti.
Už ją tai mėgino padaryti vadinamojoje „mailiaus“ byloje pagarsėjęs premjero patarėjas Virgis Valentinavičius. „Tokie tariamas draugystes įrodantys faktai premjerui nežinomi“, – tikino V.Valentinavičius.
Domėdamasis „mailiaus“ byla V.Valentinavičius apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos būstinėje ir ten gavo pažymą, nors dokumentą nesunkiai galėjo gauti Nacionalinėje mokėjimų agentūroje. Šį premjero aplinkos galimą kišimąsi į teisėsaugos institucijų veiklą dar tik tirs speciali Seimo sudaryta komisija.
Tada dar būsimo premjero A.Kubiliaus ir „Alkestos“ atstovų susitikimą Alytuje galėjo organizuoti Tėvynės sąjungos iždininku neofi cialiai vadinamas Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, parlamento rinkimuose kandidatavęs Marijampolėje. Tačiau susitikimo organizatoriaus etiketės A.Vidžiūnas kalbėdamas su „Valstiečių laikraščiu“ kratėsi.
Be Valstybės kontrolės – nė iš vietos
Kol kas neaišku, ar „Alkestos“ vadovams ir Tėvynės sąjungai tikrai reikėjo bendradarbiauti. Mažai tikėtina, kad nedidelis sklypas Alytuje buvo vertas tokių pastangų.
Kelių tiesyba yra itin pelningas verslas. Vien 2009 m., kai Lietuva išgyveno iki šiol neregėtą ekonominį nuosmukį, šiam sektoriui buvo panaudota apie 860 mln. Lt.
Jei ne Valstybės kontrolės tyrimas, Konkurencijos taryba nebūtų tyrusi galimo kartelinio didžiausių kelių tiesybos įmonių susitarimo. „Alkestos“ atstovas R.Malaš kevičius detaliau nekomentavo Konkurencijos tarybos tyrimo ir galimo baudos skyrimo. Už kartelį kelininkams gresia piniginės baudos iki 10 proc. nuo metinės apyvartos. „Turėtume palaukti Konkurencijos tarybos išvadų ir tik tada būtų galima ką nors komentuoti“, – aiškino R.Malaškevičius.
Pasak jo, „šioje ekonominėje situacijoje kiekvienas litas gali būti skausmingas“. „Be to, neaišku, už kokį laikotarpį būtų skaičiuojama bauda, nes įmonės apyvartą 2007 m. ir 2009 m. skiria didelė praraja“, – kalbėjo R.Malaškevičius. Galbūt už paramą Tėvynės sąjungai bendrovė siekė dar didesnės įtakos susisiekimo sektoriuje, bet šią prielaidą sunku įrodyti. Juolab kad ir 2007 m. „Alkesta“ šiai partijai atseikėjo 30 tūkst. Lt.
Tarnybos nejudina premjerų
Valentinas Mazuronis, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas:
Kelių tiesybos rinkoje akivaizdžiai matyti susitarimas tarp bendrovių tiek dėl darbų, tiek dėl kitų dalykų. Nuojauta kužda, kad taip ir yra, ypač įvertinus lėšų apyvartos apimtį, technikos skaičių ir panašiai. Be to, į šią rinką neįsileidžiami nauji dalyviai. Šie signalai jaučiami jau seniai ir tai kelia nerimą. Duok Dieve, kad tyrimas būtų sėkmingas, bet abejoju, ar jis toks bus. Paklauskite bet ko, ar turime Konkurencijos tarybą. Anksčiau ji tarsi nustatydavo galimus kartelinius pienininkų ar degalinių operatorių susitarimus, bet po dviejų savaičių viskas apsiversdavo į kitą pusę. Manau, kad panašiai bus ir dabar. Be to, galima daryti prielaidą, kad tos įmonės vienaip ar kitaip politikams atsilygina. Jeigu iš tiesų įvyko premjero ir „Alkestos“ vadovų susitikimas dėl noro ką nors paremti, tai toks susitikimas kelia labai rimtų abejonių, o kalbant tiesiai šviesiai – tai yra labai negražu. Tokius atvejus turėtų tirti Vyriausioji rinkimų komisija, FNTT ir STT. Deja, kol kas nė viena minėta tarnyba netyrė reikalų, susijusių su kuriuo nors premjeru.
Domėsimės nerimą keliančiais signalais
Vytautas Gapšys, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas:
Kartelinius susitarimus tiriantys pareigūnai turi vienodai vertinti įmones nepriklausomai nuo to, ar jos rėmė politines partijas, ar nerėmė. Juk žalą patiria ir valstybės ekonomika, ir visi mokesčių mokėtojai. Jeigu politikai proteguoja bendroves, reikia detaliau įsigilinti į tuos klausimus. Kad ir kaip būtų, Seime speciali komisija tirs galimą politikų kišimąsi į teisėsaugos institucijų veiklą. Nors Konkurencijos taryba nėra teisėsaugos institucija, bet jos veikla yra labai panaši. Todėl dabar kaip niekada iki šiol atsirado puikios sąlygos parlamentinei „mailiaus“ ir kitų bylų kontrolei. Mes domėsimės kiekvienu nerimą keliančiu signalu.
