Opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos nariams susirūpinimą sukėlė planai įteisinti oficialių lietuviškų ir viešųjų užrašų rašymą lenkų kalba Rytų Lietuvoje.
Remdamasi Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriumi Antanu Petrausku, apie tai ketvirtadienį (03.27) pranešė LNK televizija.
Pasak pranešimo, po Vilniaus rajono Sudervės mietelyje kilusio dvikalbystės skandalo Vyriausybė ėmėsi ruošti nutarimą, leisiantį oficialius lietuviškus pavadinimus ir viešuosius užrašus versti į užsienio kalbą.
Konservatorius Jurgis Razma penktadienį kreipėsi į premjerą Algirdą Brazauską, prašydamas paaiškinti, ar A. Petrausko paskelbti planai yra tik jo "asmeninės idėjos", ar tai atitinka Vyriausybės poziciją.
J. Razma teigia, kad dvikalbystės įteisinimui kategoriškai prieštarauja Valstybinė Lietuvių kalbos komisija.
Valstybinės kalbos inspekcija sausį Vilniaus rajono Sudervės gyvenvietės seniūnę Česlavą Stupenko nubaudė už tai, kad šalia lietuviškų Vilniaus rajono Sudervės gyvenvietės gatvių pavadinimų ji savavališkai praėjusį rudenį nurodė iškabinti lenteles ir su lenkiškais pavadinimais.
Č. Stupenko BNS yra sakiusi, kad lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais pakabino gyventojų prašymu. Apie 84 proc. Sudervės gyventojų yra lenkų tautybės.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, jog Valstybinės kalbos inspekcija seniūnei baudą skyrė teisėtai.
Skirdama baudą inspekcija vadovavosi tuo, kad lenkiški gatvių pavadinimai Sudervėje pažeidžia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu patvirtintas viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų taisykles, skelbiančias, kad "viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu)".
Tačiau tiek šiuo metu galiojantis dar sovietiniais metais priimtas, tiek Seime svarstomas naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymas numato galimybę vietovėje, kurioje gausiai gyvena tautinė mažuma, skelbti informacinius ar viešuosius užrašus ir tos mažumos kalba.
Iki šiol galiojantis 1989 metais priimtas Tautinių mažumų įstatymas numato, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kuriuose "kompaktiškai gyvena" kuri nors tautinė mažuma, "informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Iki birželio pabaigos Seimas planuoja apsvarstyti ir priimti naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymą, kuriame lieka panaši nuostata. Projekte numatoma, kad vietovėje, kurioje "gausiai gyvena" tautinė mažuma, "viešieji užrašai įstatymų nustatyta tvarka greta valstybinės kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba".
BNS
