„Ministras neįtikino opozicinių konservatorių visiškai. Jis vadovaujasi labai formaliu požiūriu, užsidėjęs tamsius akinius ir nemato, kas vyksta gatvėje. (...) Pradėsime diskusijas su kitomis opozicinėmis frakcijomis dėl galimos interpeliacijos“, – ketvirtadienį po frakcijos susitikimo BNS sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jis teigė dėl galimos interpeliacijos kalbėsiąs su liberalais, „tvarkiečiais“ ir socialdemokratais.
Ketvirtadienį į frakcijos posėdį pasikvietę A. Verygą konservatoriai klausė, kodėl jis nebendrauja su medikų ir pacientų atstovais, kokią turi sveikatos apsaugos sistemos viziją, kodėl rajonuose uždaromos gydymo įstaigos, apie priklausomybės ligų centrų pertvarkos padarinius ir pan.
„Jeigu medikų besiformuojančios organizacijos, kurių netenkina dabartinės profesinės sąjungos, kurios siekia teisingumo, paprasčiausio įtraukimo į debatus, diskusiją, sutinkamos paniekinamais žodžiais tokiais, kaip šantažas, iš premjero, o ministro paaiškinimas tėra, kad kol neturi juridinio asmens registracijos, tol nekalbėsime, ir tai nėra vienintelis atvejis. Neįgaliųjų organizacijos vieninteliu būdu, kuriuo gali pasiekti ministrą, yra per opoziciją. Jeigu pažiūrėsime, kiek mūsų frakcijos narių yra įsitraukę į mėginimą susisiekti su ministru, akivaizdu, kad ministras nedirba tiesioginio darbo“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Jeigu ministras nedirba savo tiesioginio darbo, man kyla klausimas, ar jis turi užimti šitą postą“, – sakė jis.
Sveikatos apsaugos ministras per frakcijos posėdį atsisakė komentuoti premjero Sauliaus Skvernelio žodžius, kad streiku grasinantys medikai užsiima šantažu.
Jis tvirtino, kad derėtis gali tik su oficialiomis medikų organizacijomis, nors bendrauja su neformalaus judėjimo atstovais.
„Turime suprasti, kad egzistuoja tam tikras teisinis formatas, su kuo mes galime formaliai derėtis. (...) Labai gerai, kad žmonės buriasi, kelia reikalavimus, išreiškia savo nuomonę, galime diskutuoti, kiek tie reikalavimai yra ar nėra pagrįsti, kiek jie įgyvendintini. (...) Mes tuos žmones pasikvietėme, to susitikimo metu ir derybų metu labai aiškiai bandžiau paaiškinti teisinę situaciją, kurioje esame, kodėl kviečiame profesines sąjungas, su kuo galime oficialiai derėtis ir su kuo derėjomės“, – teigė A. Veryga.
„Nesutikčiau, kad kaip nors juos diskriminuojame, tiesiog teisiškai neturime formato, kaip su jais derėtis. Kaip ir premjeras sakė, neaišku, kiek jų reikėtų kviestis“, – aiškino ministras.
Lietuvos medikų sąjūdžiu prisistatantis judėjimas sekmadienį internete paskelbė peticiją su reikalavimu nedelsiant didinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus 30 proc., per artimiausius metus – dar 50 proc., o iki 2020 metų reikalaujama pasiekti vidutinį Europos Sąjungos šalių gydytojų atlyginimą.
Peticijos, kurią iki trečiadienio vakaro pasirašė per 33 tūkst. žmonių, iniciatorius gydytojas Vytautas Kasiulevičius trečiadienį po susitikimo Sveikatos apsaugos ministerijoje kritikavo Gydytojų sąjungos vadovą Liutaurą Labanauską, nes jis sutiko su ministerijos siūlymu kitąmet nuo balandžio 20 proc. didinti medikų algas.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis etatui Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 metais pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis siekė apie 1500 eurų, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.
