Trečiadienį Seime pristatydami savo veiklos 2009-2012 metais programos projektą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovai ragino rinkėjus apsispręsti, ar jie nori esminių permainų, ar juos tenkina dabartinės valdžios politika.
TS-LKD vadovas Andrius Kubilius sakė, kad jo partija yra vienintelė pasiruošusi minėtas permainas inicijuoti ir jų geidžiantys rinkėjai turėtų rinktis būtent konservatorius. „Balsas, atiduotas už Rolandą Paksą ar Viktorą Uspaskichą, yra balsas, atiduotas už Gedimino Kirkilo išlikimą. Antanas Terleckas tai jau suprato“, – tvirtino konservatorių lyderis.
Jis siūlė nebekelti klausimo, su kuo ta ar kita partija eis į koaliciją. Pasak TS-LKD lyderio, jie sutiks eiti su tomis partijomis, kurioms priimtinas jų siūlomoms strateginėms Lietuvos plėtros įvairiose srityse kryptims. Pasak jo, pirmiausia žodį turi tarti rinkėjai.
Siūlo nacionalinį susitarimą
Programos projekte nurodomos pagrindinės Lietuvos problemos: valdžios atstovų savanaudiškumo papročiai, įstaigų veiklos neskaidrumas ir korupcija, smunkantis ekonomikos prieaugis, didžiulė socialinė diferenciacija ir emigracija, dviženklė infliacija, gresiantis energetikos kainų šuolis.
Padėti išspręsti „tautos erozijos“ ir „ekonominio netoliaregiškumo“ bėdas, anot konservatorių, gali tik valstybės rekonstrukcija ir valdžios grąžinimas į teisėtų bei demokratinių institucijų rankas.
Pasak A. Kubiliaus, Lietuvai reikia pasirinkti, ar ji eis Airijos, ar Portugalijos keliu. Anot jo, airiai, susidūrę su kriziniais reiškiniais, ėmėsi įgyvendinti nacionaliniu susitarimu paremtą planą ir tai leido įvykdyti didelį šuolį ekonomikoje bei kitose srityse. „Visai kitaip elgėsi Portugalija, kuri ekonomikoje pasiekusi maždaug 70 proc. Europos Sąjungos (ES) šalių lygio ėmė stagnuoti ir jokių radikalių priemonių nesiėmė. Nuo 1992-ųjų metų ši šalis taip ir nepakyla aukščiau 72-73 proc. ES vidurkio lygio. Mums reikia pasirinkti – ar norime airiško tipo proveržio, ar portugališku stiliumi liksime nieko neveikimo ir stagnacijos kelyje“, – sakė A. Kubilius.
Pasak A. Kubiliaus, partija yra pasirengusi pristatyti ir įgyvendinti nacionalinių reformų planą ir nekartosianti 2003-ųjų metų Algirdo Mykolo Brazausko vadovautos socialdemokratų Vyriausybės klaidos. „Tada irgi mes pristatėme tokį planą, kurį pasirašė ne tik socialdemokratai, bet ir V. Uspaskichas, R. Paksas, K. Prunskienė, profsąjungos – faktiškai visi. Tačiau A. M. Brazauskas tiesiog padėjo planą į stalčių“, – apmaudavo A. Kubilius. Pasak jo, Vyriausybė visada atkirsdavo, kad tokie partijų susitarimai yra partijų reikalas, bet Vyriausybės esą neįpareigoja.
Džiaugiasi ekspertų vertinimais
Partijos Politikos komiteto narys Mantas Adomėnas pasidžiaugė, kad pristatomas 276-ių puslapių programos projektas esą susilaukė itin palankių vertinimų. Jis citavo „Veido“ žurnalo ir Mykolo Romerio universiteto pasitelktus analitikus, kurie lygindami partijų programinius dokumentus geriausiai įvertino konservatorių nuostatas ekonomikos, švietimo srityse. „Galime pasidžiaugti, kad šioje „partijų olimpiadoje“ tvirtai skiname daugiausia aukso“, – sakė politikas.
Jis tvirtino, kad TS-LKD neturės nieko prieš, jei kitos partijos, kurios esą neturi tiek išsamaus projekto, imsis įgyvendinti konservatorių nuostatas ir kvietė „drąsiai skolintis“ ten išdėstytas mintis bei teiginius.
A. Kubilius pažymėjo, jog konservatoriai yra patenkinti savo nuveiktu darbu rengiant šį dokumentą, ir pažymėjo, kad jo pagrindu kiek vėliau gims ir trumpasis programos variantas, skirtas rinkiminei agitacijai. Be to, rugsėjo 15 d. partijos lyderis žadėjo pristatyti konkrečią komandą, kuri esą bus pajėgi imtis įgyvendinti projekto nuostatas.
Ragina peržiūrėti gynybos bei užsienio politiką
Konservatorių vadovybės nariai Audronius Ažubalis ir Rasa Juknevičienė pabrėžė būtinybę peržiūrėti užsienio ir gynybos politikos instrumentus. Tai, anot politikų, esą būtina Rusijos agresijos prieš Gruziją akivaizdoje. Pabrėždami, kad neprieštarauja profesinės kariuomenės kūrimui, jie dar kartą kritikavo valdančiąją Seimo daugumą, kuri atsisakydama šauktinių kariuomenės nepasiūlė jokio būdo formuoti aktyvųjį kariuomenės rezervą. „Su dabartine politika galbūt galėsime dalyvauti misijoje Afganistane, galbūt dar kur nors, bet šalies teritorinę gynybą galime pamiršti“, – tvirtino Rasa Juknevičienė.
A. Ažubalis taip pat pažėrė kritikos šalies užsienio politikai. Jo nuomone, nepakankamai dirbama su ES šalimis senbuvėmis, ir neišnaudojamos galimybės paaiškintų šių valstybių politikams, kaip Lietuva įsivaizduoja geros kaimynystės principus ir bendrai santykius su Rusija. Jis taip pat prisiminė skandalą, kuris kilo paaiškėjus, jog dalis diplomatų galbūt yra nuslėpę savo ryšius su sovietiniu saugumu. „Diplomatais turi būti su praeitimi atsiskaitę asmenys“, – sakė politikas. Taip pat nurodydamas, jog skandalingu laikytinas faktas, kuomet Gruzijoje Lietuva ligi šiol neturi ambasadoriaus, o tik laikinąjį reikalų patikėtinį.
A. Ažubalis taip pat pabrėžė, jog šalį šiuo metu esą valdo ne politikai, o šešėlinės interesų grupės, tarp kurių jis paminėjo vadinamuosius „valstybininkus“. Taip, pasak jo, iš dalies yra todėl, kad politikams – prezidentui, premjerui ir ministrams patarinėja deleguoti diplomatai, statutiniai pareigūnai, valdininkai. „Jie žino, kad jiems reikia grįžti į delegavusią „motininę“ instituciją ir yra lojalūs jai, o ne tiems, kam pataria“, – sakė A. Ažubalis.
Valentinas Mazuronis: konservatoriai pirmiausia turi atsiprašyti Lietuvos žmonių
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) frakcijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ pripažino dar neskaitęs konservatorių programos, tačiau pastebėjo, jog puslapių skaičius ne viską lemia. „Geras ir ilgas ne visada yra sinonimai. Tai liečia bet ką – programas ir kalbas taip pat. Akivaizdu, kad žmonės daug rašė, ir tiek“, – sakė jis.
V. Mazuronis sakė, norįs tikėti, kad naujojoje programoje bus suformuluoti teiginiai, kurie visiškai paneigsią ligšiolinę partijos politiką, kuria jie esą rėmė dabartinę valdžią. „Pradžioje reikia atsiprašyti Lietuvos žmonių ir imtis vykdyti kitokią politiką“, – tvirtino TT sąrašo Seimo rinkimuose lyderis. Komentuodamas teiginį, kad balsas, atiduotas už TT, reikštų paramą G. Kirkilo išlikimui valdžioje, V. Mazuronis pavadino TS-LKD lyderį „pasakoriumi“. „Linkiu, kad pasakorius jis būtų geresnis nei fizikas“, – ironizavo R. Pakso bendražygis.
Birutė Vėsaitė: nespėjau susipažinti
Socialdemokratų atstovė Seime portalui „Balsas.lt“ sakė, jog reikia kažkiek laiko susipažinti su oponentų programa. „Ji išdalinta žurnalistams, bet ne Seimo nariams, tad kol kas nieko negaliu komentuoti, sakė socdemė. Apie 2003-aisiais pasirašytą bei pamirštą partijų vėl interesų grupių nacionalinį susitarimą ji sakė mažai ką tegalinti komentuoti. „Kiek pamenu, tas planas ir buvo įgyvendinamas, bet reikia prisiminti ir patikslinti“, – sakė B. Vėsaitė.
