Parlamentarė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad 20-25 proc. jaunuolių, patenkančių į šauktinių sąrašus, yra išvykę iš Lietuvos, tad globalizacijos procesai “diktuoja kitą realybę, prie kurios turėtumėme prisitaikyti“.
Ji akcentavo, kad įstatymai numato dvigubos pilietybės galimybę nuo 2015-ųjų užsienyje gimusiems lietuviams, o nuo šių metų sausio – ir gimusiems Lietuvoje, bet iki pilnametystės išvykusiems iš šalies.
„Taigi, jau turime tuos dvigubus piliečius, kuriems labai aktualus privalomos karo tarnybos klausimas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje, skirtoje užsienio lietuvių tarnybos problemoms apžvelgti, sakė konservatorė.
Anot jos, šiuo metu įstatymas numato kelias galimybes atlikti tarnybą, viena iš jų– alternatyvioji karo tarnyba, atliekama dėl pacifistinių ar religinių įsitikinimų, kai galima dirbti visuomenei naudingą darbą valstybės įstaigose ar institucijose, tačiau to negalima padaryti gyvenant užsienyje.
Tuo metu norint užsienyje atlikti karo prievolę, reikia Vyriausybės leidimo, o su tokiu leidimu atitarnavus NATO ar Europos Sąjungos valstybėse galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomos tarnybos įskaitymo.
D. Asanavičiūtės teigimu, tokių atvejų vis dar yra labai mažai.
„Galimybė suteikta, bet trūksta tarpvalstybinių susitarimų, kad ji būtų plačiau įgyvendinama ir kad mūsų jaunuoliai galėtų atlikti privalomą karo tarnybą ES ar NATO valstybėse ir tokiu būdu jiems užskaitytų privalomą karo tarnybą Lietuvoje. Todėl raginu Krašto apsaugos ministeriją apie tai ne tik galvoti, bet ir daryti žingsnius to link“, – sakė Seimo narė.
Anot politikės, specialiai šiai problemai vykusioje konferencijoje taip pat iškelta idėja, jog jaunuoliai galėtų alternatyvią tarnybą atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo specialistai galėtų būti vadinamaisiais „kibernetiniais šauktiniais“.
D. Asanavičiūtė taip pat tvirtino, kad ekspertai sutaria, jog informacijos sklaida yra nepakankama ir dėl to kyla nesusišnekėjimas, mitai ir įvairios baimės.
„Norėčiau tikėti, kad ši konferencija yra diskusijos pradžia, kuri išvirs į konkrečius pasiekimus ir darbus, ir mūsų užsienio lietuviai galės atlikti privalomą karinę tarnybą (...) plačiau, negu dabar. Mano giliu įsitikinimu, geriau jaunuolis atliks karo tarnybą kitoje, ES ar NATO valstybėje, ir tokiu būdu išreikš savo pilietiškumą ir patriotiškumą, negu vengs karo tarnybos ir apskritai jos neatliks“, – kalbėjo parlamentarė.
Kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas sako, kad užsienio lietuviams jau parengta speciali atmintinė su „aiškia, suprantama informacija“ apie karo prievolę. Jis tikisi, kad tai padės spręsti dalį problemų vykdant konstitucinę pareigą.
Buvęs kariuomenės vadas, TS-LKD atstovas Seime Arvydas Pocius kvietė užsienyje gyvenančius jaunuolius nebijoti karinės tarnybos, pabrėždamas, kad kariuomenė yra šiuolaikiška, turinti naujausią ginkluotę, kompiuterinę techniką, kur jaunuoliai gali pritaikyti savo žinias. Jis taip pat kvietė užsienio lietuvius rinktis alternatyvią karo tarnybą.
„Noriu paraginti nebijoti ir tų pačių jaunuolių tėvus žiūrėti kitaip į Lietuvos kariuomenę, nedaryti įvairių žygių, kad vaikai vengtų tos kariuomenės, nes tuo galima ir pakenkti. Nes didelė dalis užsienio darbdavių žiūri kaip į pozityvą, jei jaunuolis yra atlikęs karo tarnybą, kuri duoda ir pareigos jausmą, ir išmoko disciplinos, duoda punktualumą“, – kalbėjo jis.
Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
