Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Įstatymas dėl šauktinių dar tik svarstomas, todėl dar yra laiko jo tobulinimui.
Manau, kad jo nuostatos turi būti tokios skaidrios, kad niekas iš to negalėtų neskaidriai pasipelnyti. Tie 1,5 procento pašauktųjų, kurie kažkokiais, kol kas dar nelabai aiškiais principais bus atrinkti iš 100 procentų, greitų ir rimtų permainų gynybos stiprinimui vargu ar atneš. Kiekiai ir apmokymų laikas - vis dar turėtų būti diskusijų objektas. Sovietinėje armijoje ilgiausiai buvo vykdavo beveik totalinė prievartinės tarnyba 3 metus sausumoje ir 4 metus laivyne. Vėliau ji buvo pusmečiu, po to vienais metais trumpinama . Atleisdavo nuo jos tik dėl blogos sveikatos ar turinčius du ar daugiau vaikų. Amžiaus riba buvo 27 metai. Laikinai nuo prievolės atleisdavo aukštųjų mokyklų studentus. Juos paruošdavo "mikromajoro" laipsniui ir baigusius studijas specialistus priversdavo tarnauti vienus metus lygiomis teisėmis su kitais kareiviais.
Manau, kad dabartinis jaunimas yra kur kas komunikabilesnis, sugebantis greičiau įsisavinti naujas, bet kokias žinias. Karinius pradmenis - taip pat. Todėl paruošiamąjį laikotarpį galima iš esmės paspartinti, privalomą tarnybą sutrumpinant iki 4-6 mėnesių. Po 4 mėnesių paskutiniais dvejais mėnesiais tikslinga būtų jau mokėti minimalaus dydžio atlyginimą. Didelių privilegijų kursus baigusiems, manau, skirti netikslinga. Priimant į darbą ar jį tęsiant buvusioje darbo vietoje kursų įskaita būtų privalumas darbdaviui, kuris žinotų, kad tokių trikdžių darbe pavaldinys nebeturės.Be to, karinės disciplinos pagrindai reikalingi ir netgi artimi darbo disciplinai. Per 2-3-4 metus būnant sovietinėje armijoje jaunuoliai daugiau "atbukdavo", ypač per paskutinius metus, negu ką naujo išmokdavo. Grįžusiems dažnai būdavo sudėtinga studijuoti tiksliuosius mokslus, nes laiko spraga labai gebėjimus paveikdavo.Būtų gan logiška, jei aukštąsias mokyklas baigusieji galėtų per kelis mėnesius siekti gauti žemiausią karininko laipsnį. Gabūs tokią teisę galėtų turėti...
Trumpinant tarnybos laiką, atitinkamai galima paruošti daugiau sugebančių , esant reikalui, normaliai įsijungti į profesionalią kariuomenę. Manau, kad net 3 mėn apmokymo periodas yra svarstytinas. Tokiu laiku liktų pakankamai patenkinti ir darbdaviai ir paskolas suteikę bankai. Per vienus metus būtų galima apmokyti net 6 procentus potencialių šauktinių. Programa numatoma penkiems metams. 30-iai procentų šauktinių pradmenų perteikimas būtų reikšmingas situacijos gynybai pagerinimas.
Neteisūs tie, kurie aiškina, kad Lietuva vis tiek bus sutrypta - bus šauktiniai ar jų nebus. Tai neteisingai suprasta geopolitinė situacija. Esame dalelė NATO ir ES, tad ir įsipareigojimai skiriami bendram gynybos katilui. Pasižadėjom nebūti išlaikytiniais dėl agresijos grėsmės ir skirti gynybai procentus BVP, tai ir elkimės pagal prisiimtus įsipareigojimus. Esame demokratinės visuomenės dalelė, tad ir neturime teisės tapti jos "apendicitu". Protingos ribos yra labai aiškios. Manau, kad visokios save niekinančios kalbos yra Kremliaus propagandos atgarsiai.
Manau, kad jo nuostatos turi būti tokios skaidrios, kad niekas iš to negalėtų neskaidriai pasipelnyti. Tie 1,5 procento pašauktųjų, kurie kažkokiais, kol kas dar nelabai aiškiais principais bus atrinkti iš 100 procentų, greitų ir rimtų permainų gynybos stiprinimui vargu ar atneš. Kiekiai ir apmokymų laikas - vis dar turėtų būti diskusijų objektas. Sovietinėje armijoje ilgiausiai buvo vykdavo beveik totalinė prievartinės tarnyba 3 metus sausumoje ir 4 metus laivyne. Vėliau ji buvo pusmečiu, po to vienais metais trumpinama . Atleisdavo nuo jos tik dėl blogos sveikatos ar turinčius du ar daugiau vaikų. Amžiaus riba buvo 27 metai. Laikinai nuo prievolės atleisdavo aukštųjų mokyklų studentus. Juos paruošdavo "mikromajoro" laipsniui ir baigusius studijas specialistus priversdavo tarnauti vienus metus lygiomis teisėmis su kitais kareiviais.
Manau, kad dabartinis jaunimas yra kur kas komunikabilesnis, sugebantis greičiau įsisavinti naujas, bet kokias žinias. Karinius pradmenis - taip pat. Todėl paruošiamąjį laikotarpį galima iš esmės paspartinti, privalomą tarnybą sutrumpinant iki 4-6 mėnesių. Po 4 mėnesių paskutiniais dvejais mėnesiais tikslinga būtų jau mokėti minimalaus dydžio atlyginimą. Didelių privilegijų kursus baigusiems, manau, skirti netikslinga. Priimant į darbą ar jį tęsiant buvusioje darbo vietoje kursų įskaita būtų privalumas darbdaviui, kuris žinotų, kad tokių trikdžių darbe pavaldinys nebeturės.Be to, karinės disciplinos pagrindai reikalingi ir netgi artimi darbo disciplinai. Per 2-3-4 metus būnant sovietinėje armijoje jaunuoliai daugiau "atbukdavo", ypač per paskutinius metus, negu ką naujo išmokdavo. Grįžusiems dažnai būdavo sudėtinga studijuoti tiksliuosius mokslus, nes laiko spraga labai gebėjimus paveikdavo.Būtų gan logiška, jei aukštąsias mokyklas baigusieji galėtų per kelis mėnesius siekti gauti žemiausią karininko laipsnį. Gabūs tokią teisę galėtų turėti...
Trumpinant tarnybos laiką, atitinkamai galima paruošti daugiau sugebančių , esant reikalui, normaliai įsijungti į profesionalią kariuomenę. Manau, kad net 3 mėn apmokymo periodas yra svarstytinas. Tokiu laiku liktų pakankamai patenkinti ir darbdaviai ir paskolas suteikę bankai. Per vienus metus būtų galima apmokyti net 6 procentus potencialių šauktinių. Programa numatoma penkiems metams. 30-iai procentų šauktinių pradmenų perteikimas būtų reikšmingas situacijos gynybai pagerinimas.
Neteisūs tie, kurie aiškina, kad Lietuva vis tiek bus sutrypta - bus šauktiniai ar jų nebus. Tai neteisingai suprasta geopolitinė situacija. Esame dalelė NATO ir ES, tad ir įsipareigojimai skiriami bendram gynybos katilui. Pasižadėjom nebūti išlaikytiniais dėl agresijos grėsmės ir skirti gynybai procentus BVP, tai ir elkimės pagal prisiimtus įsipareigojimus. Esame demokratinės visuomenės dalelė, tad ir neturime teisės tapti jos "apendicitu". Protingos ribos yra labai aiškios. Manau, kad visokios save niekinančios kalbos yra Kremliaus propagandos atgarsiai.
Lietuvoje mirė demokratija , atslinko Šiaurės Korėjos diktatūra
tuoj rusu troliai ims putomis ir 'pacifistiniais" riksmais drabstytis
Tokio kalibro patrankas nori pirkti iš Vokietijos L.Linkevičius .Tarnaudamas armijoje,Čialiabinsko,karinėje apygardoje,kariniuose mokymuose naudojome 105 kalibro trofėjines vokiškas patrankas,buvau šio pabųklo ,su mediniais ratais vadas.Apsidžiaugiau ,kad bus šauktinių karuomenė,Labai gaila jaunų Lietuvos vyrų surinktų Rukloje ar kitose karinio rengimo vietose kai rusai juos susems kai taip buvo priškarinėj Lietovoj.nereikės gaudyti miškuose.Aš kaip savanoris einu ginti Tėvynės ir vadovauti 105 kalibro patrankos tanybai, apmokymams rekės mažai išlaidų,ir pensija atliks.Surinkus LIetuvos jaunimą ir jį pavertus patrankų mėsa ,invalidai ir pensininkai, neapgins Neprėiklausomybės.Štai prie ko veda mūsų generolai su Generole.
šas juos susems taip kaip
šas juos susems taip kaip
IŠ ISTORIJOS
Rekrutų prievolė buvo įvesta 1705 m. Carinės Rusijos kariuomenėje reikėjo tarnauti 25 metus. Prievolė Lietuvoje buvo įvesta po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų (1796 m.), prie Rusijos prijungtose LDK žemėse. Nuo 1834 m. tarnybos laikas Rusijoje buvo sutrumpintas iki 20, nuo 1855 m. - iki 12 m.
Rekrutai buvo renkami iš valstiečių kasmet lapkričio mėnesį, įprasta tvarka po 5-7 žmones nuo 1000 . Karo ar nepaprastosiomis sąlygomis rekrutų buvo imama daugiau.
Lietuva
1846–1855 m. iš Kauno gubernijos rekrutais buvo paimta daugiau kaip 23 000 vyrų. Kurį vyrą atiduoti į rekrutus galutinai nuspręsdavo dvarininkas. Nuo 1847 m visi rekrutinio amžiaus vyrai turėjo traukti burtus. Pirmiau traukdavo iš tų šeimų, kuriose būdavo 3 ar daugiau vyrų, paskiausiai iš tų, kur šeimoje buvo tik vienas vyras. Surinkus pakankamą skaičių rekrutų pirmu ar antru traukimu, trečiąkart, t. y., iš šeimų su vienu vyru, burtų netraukdavo. Dažnai atrinktieji į rekrutus slapstėsi, juos reikėjo gaudyti.
Rekrutų prievolė apskritai buvo viena iš sunkiausių prievolių, padidinusi valstiečių priespaudą po LDK žemių įjungimo į Rusiją ir taip pat skatinusi išsivadavimo kovas, Lietuvos valstiečių dalyvavimą sukilimuose.
Rekrutų prievolė buvo įvesta 1705 m. Carinės Rusijos kariuomenėje reikėjo tarnauti 25 metus. Prievolė Lietuvoje buvo įvesta po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų (1796 m.), prie Rusijos prijungtose LDK žemėse. Nuo 1834 m. tarnybos laikas Rusijoje buvo sutrumpintas iki 20, nuo 1855 m. - iki 12 m.
Rekrutai buvo renkami iš valstiečių kasmet lapkričio mėnesį, įprasta tvarka po 5-7 žmones nuo 1000 . Karo ar nepaprastosiomis sąlygomis rekrutų buvo imama daugiau.
Lietuva
1846–1855 m. iš Kauno gubernijos rekrutais buvo paimta daugiau kaip 23 000 vyrų. Kurį vyrą atiduoti į rekrutus galutinai nuspręsdavo dvarininkas. Nuo 1847 m visi rekrutinio amžiaus vyrai turėjo traukti burtus. Pirmiau traukdavo iš tų šeimų, kuriose būdavo 3 ar daugiau vyrų, paskiausiai iš tų, kur šeimoje buvo tik vienas vyras. Surinkus pakankamą skaičių rekrutų pirmu ar antru traukimu, trečiąkart, t. y., iš šeimų su vienu vyru, burtų netraukdavo. Dažnai atrinktieji į rekrutus slapstėsi, juos reikėjo gaudyti.
Rekrutų prievolė apskritai buvo viena iš sunkiausių prievolių, padidinusi valstiečių priespaudą po LDK žemių įjungimo į Rusiją ir taip pat skatinusi išsivadavimo kovas, Lietuvos valstiečių dalyvavimą sukilimuose.
REKLAMA
REKLAMA
Konservatoriai pritaria šauktinių sugrąžinimui