Vilniaus savivaldybėje diegiant beveik beveik 9 mln. litų kainuojančią finansų valdymo ir apskaitos sistemą, opozicijos atstovas abejoja, ar tokia kaina atitinka atliekamų paslaugų pobūdį.
Vilniaus miesto tarybos opozicinės konservatorių frakcijos atstovas Kęstutis Masiulis BNS penktadienį sakė, jog jam įtarimą sukėlė tai, kad minėta sistema savivaldybėje diegiama jau antrąkart per pastaruosius kelis metus, tačiau ji iki šiol neveikia, nors už ją mokami milijonai.
„Pirmasis diegimas buvo prieš keletą metų dar Artūrui Zuokui būnant meru. Buvo išleista virš poros milijonų ir buhalterinė informacinė apskaitos valdymo sistema nebuvo įdiegta.
Arba ji įdiegta, bet jokios naudos nėra. Kaltų kaip visada nebuvo, tiesiog išgaravo pora milijonų ir tiek. Ir vėlgi dar praeitos kadencijos metu buvo nuspręsta pirkti kitą apskaitos sistemą. Pradinė kaina buvo apie 6 mln. litų“, - pasakojo K.Masiulis.
Konservatorius stebėjosi, kaip kelių kompanijų atliekamas sistemos kūrimo ir diegimo procesas susiduria su tokiomis kliūtimis.
„Dalis apmokama organizacijai (bendrovei „Informacinės technologijos“ - BNS), kuri parašo programą, dalis apmokama bendrovės „Ernst & Young Baltic“ ekspertams ir dalis konsultacinei valdymo kompanijai. Trys (konkurso - BNS) dalyviai, atrodo, jokių klaidų neturėtų būti ir staiga paaiškėja, kad dabar vyksta naujasis viešasis pirkimas, sistema pabrangsta iki 8,8 mln. litų, nes anas pirkimas kažko tai netobulas, kažkas vėl pasikeitė savivaldybėje“, - aiškino K.Masiulis.
Jis sakė žadantis tartis su teisininkais ir dėl tokių įtartinų pirkimų kreiptis į Valstybės kontrolę.
Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas BNS aiškino, jog konkursas diegti tokiai sistemai, kurios pagalba būtų sujungti ir administruojami visų savivaldybės padalinių finansiniai duomenys, buvo surengtas 2006 metais.
Sistema, pasak jo buvo įdiegta, tačiau Vilniaus savivaldybėje atlikus reorganizaciją sistemą reikėjo pakeisti, kad ji atitiktų naująją savivaldybės struktūrą. Tam, anot G.Palucko, prieš tris mėnesius buvo surengtas konkursas „papildomo funkcionalumo paslaugoms pirkti“. Šioms paslaugoms yra numatyta 840 tūkst. litų.
Iš viso sistemos įdiegimui yra numatyta 8 mln. 851 tūkst. litų. G.Palucko teigimu, su sistemą diegiančiomis bendrovėmis bus atsiskaityta, kai sistema pradės veikti.
„Dvejus metus, kol sistema buvo kuriama ir diegiama, bendrovės praktiškai dirbo veltui“, - tikino savivaldybės administracijos direktorius.
Pasak jo, yra numatyta, kad sistema pradės veikti nuo ateinančių metų pradžios, o šiuo metu yra perkeliami duomenys iš senų sistemų į naująją.
G.Palucko teigimu, šis projektas vykdomas bendradarbiaujant su Finansų ministerija, kuri, anot jo, ir yra numačiusi tokio pobūdžio sistemos įdiegimą.
„Vilniaus savivaldybė yra pirmoji, tačiau pagal Finansų ministerijos reikalavimus tokia sistema artimiausiais metais turės būti įdiegta visose Lietuvos savivaldybėse“, - kalbėjo G.Paluckas.