Didžiosios Britanijos milijonierius Stuartas Wheeleris pradėjo teisinę kovą už tai, kad šalyje būtų surengtas referendumas dėl Europos sąjungos Reformų sutarties ratifikavimo, skelbia BBC.
S. Wheeleris, kuris yra dosnus konservatorių partijos rėmėjas, pareiškė parašęs kreipimąsi į ministrą pirmininką leiboristą Gordoną Browną, kuriame reikalauja atlikti teisinį įvertinimą, atsakysiantį į klausimą, ar teisėtai nerengiamas referendumas dėl Reformų sutarties ratifikavimo. Leiboristų ministrai argumentuoja, kad referendumo nereikia, kadangi sutartis yra ne konstitucinė.
Tačiau S. Wheeleris bei konservatoriai, remiami netgi kai kurių liberalų demokratų bei leiboristų, atšauna, kad referendumas buvo pažadėtas dėl Prancūzijos bei Olandijos referendumuose atmestos ES konstitucijos. Tad kyla pagrįstas klausimas, kodėl referendumas nerengiamas dabar, juolab, kad pati Reformų sutartis ne taip jau labai skiriasi nuo savo pirmtakės.
S. Wheeleris teigia pritariąs piliečių akcijoms, kuriomis siekiama išsireikalauti referendumo, tačiau teigia, kad vis dėlto geriausia yra kovoti teisiniu keliu. Milijonierius reikalauja, kad politikų sprendimą nerengti referendumą išaiškintų teismas. S. Wheeleris viliasi, kad jei jo ieškinys pasieks teismą, tai politikai, nesulaukę išaiškinimo, negalės vienašališkai ratifikuoti sutarties.
Artimiausi parlamento rinkimai Didžiojoje Britanijoje vyks 2010 metų gegužį. Konservatoriai teigia, kad jei sutartis iki to laiko dar nebus ratifikuota, o konservatoriai laimėtų rinkimus, tai referendumas būtų surengtas nedelsiant.
M. Wheelerio raginimai pradėti teisinį tyrimą pasigirdo likus kelioms dienoms iki to laiko, kai parlamentarai pradės 12 dienų truksiančius debatus dėl Reformų sutarties ratifikavimo. Vyriausybė žada itin akylai išanalizuoti sutartį, tačiau konservatoriai bei libdemai teigia, kad Atstovų rūmams reikia žymiai daugiau laiko tam, kad įvertintų galimas sutarties pasekmes.
Lisabonos arba dar kitaip ES Reformų sutartis turėtų pakeisti žlugusią ES Konstituciją, kurią 2005 metais vykusiuose referendumuose atmetė Prancūzijos bei Olandijos piliečiai. Didžiosios Britanijos vyriausybė žadėjo surengti referendumą dėl ES Konstitucijos, tačiau dėl Reformų sutarties ratifikavimo jie to paties žingsnio žengti nebesiruošia. Dabar teigiama, kad užteks tik parlamentarų pritarimo. Šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų ministras tokį valdančiųjų leiboristų sprendimą pavadino visišku cinizmu. Konservatoriai vienareikšmiškai pasisako už referendumą.
Tikimasi, kad viso 27 ES valstybės Reformų sutartį ratifikuos dar šiais metais ir jau 2009-aisiais ji įsigalios. Lisabonos sutartyje pilna tokių pačių reformų pasiūlymų kaip ir žlugusioje ES Konstitucijoje. Ironiškai galima teigti, kad tai, ką prancūzai bei olandai referendumuose išmetė pro duris, dabar jiems prievarta ir neatsiklausus piliečių valios bus atgal įmesta per langą.
Esminės Lisabonos sutarties reformos:
• ES prezidento institucijos sukūrimas, pakeisiantis pusmetį trunkančius šalių narių pirmininkavimus;
• Naujas postas, į vieną suliesiantis užsienio reikalų vadovo bei išorės reikalų komisaro pareigybes;
• Europos Komisijos sumažinimas – komisarų bus mažiau nei ES narių valstybių;
• Kiekvienos šalies turimo balso svorio persvarstymas;
• Naujų galių Europos Komisijai, Europos Parlamentui bei Europos Teisingumo teismui suteikimas;
• Nacionalinių veto panaikinimas tam tikrose srityse.
Tačiau Reformų sutartis atsisako pretenzingo vardo ES Konstitucija, nebeužsimena apie bendrus ES simbolius bei straipsnio apie ES teisės viršenybę.
