Konservatoriai "bręsta" dar vienai interpeliacijai - šįkart ja grasinama užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui, jei šis neatvyktų į parlamentą atsakyti į klausimus apie sovietų okupacijos žalos atlyginimą.
P.Vaitiekūną išsikviesti "ant kilimėlio" trečiadienį pasiūlė Saulius Pečeliūnas, tačiau Seimo posėdžių salėje kilo nedidelė diskusija, ar galima ministrą kviesti į Seimą, kai posėdis yra neeilinis - tai yra nenumatytas.
Tačiau Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, pacitavusi Seimo Statuto nuostatas, pareiškė, kad jei seimūnai neleis iškviesti P.Vaitiekūno į tribūną, tai konservatoriai imsis inicijuoti jam interpeliaciją.
"Užsienio reikalų ministras nuolat, nuolat ir dar kartą dabar kartoja dalykus, kurie aiškiai kertasi su Lietuvos Respublikos įstatymais. Jeigu norima, kad mes imtumės ruošti interpeliaciją šiam ministrui, tada tegul Seimas neleidžia mums išgirsti atsakymus. (...) Jeigu ministras paaiškintų, ką jis iš tikrųjų mano, turiu omenyje dėl Rusijos atsakomybės ir santykių su buvusia Sovietų Sąjunga, gal nereikėtų rimtesnių žingsnių, kuriems mes jau bręstame", - sakė konservatorė.
Interpeliacijos tekstą konservatoriai šiuo metu ruošia ir kitam mažumos Vyriausybės nariui - aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui.
Vėliau žurnalistams R.Juknevičienė aiškino, kad "yra tokių minčių, idėjų" surengti nepasitikėjimo procedūrą UR ministrui, jeigu jis Seime nepaaiškins, kodėl nuolat kalba apie tai, kad sovietų okupacijos žalos atlyginimo reikalavimas iš Rusijos turi būti nuosaikus bei neultimatyvus.
"Interpeliacija irgi yra atsakymas į klausimus", - sakė R.Juknevičienė.
P.Vaitiekūnas ne kartą yra raginęs Seimą vengti ta tema ultimatyvių intonacijų, nes esą derybų proceso viešinimas daro žalą Lietuvos interesams ir neatitinka tarptautinės diplomatijos praktikos, o vidaus politinis spaudimas diplomatams nepadeda pasiekti norimo tikslo.
1992 metais piliečiai visuotiniame referendume pritarė, kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala, 2000-aisiais priimtas įstatymas, įpareigojantis vyriausybę dėl to derėtis su SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja Rusija, šiemet sausį Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Rusiją pradėti konsultacijas su Lietuva dėl žalos atlyginimo.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų. Pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80-čia milijardų litų. Rusija iki šiol kategoriškai atsisako dėl to derėtis.
