Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija parengė konfidencialų dokumentą „Kaip suvaldyti protestuojančiuosius?“ Jame bandoma suvokti, kodėl kyla didelis pasipriešinimas reformoms.
Nepasitenkinimo centrai.
„Svarbiausia yra įveikti esamus emocinius nestabilumo ir nesusišnekėjimo centrus. Planas parengtas atsižvelgiant į tai, kad mums menkai prieinami viešieji komunikavimo kanalai, be to, jie „užkimšti“ priešiškos emocijos eskalavimo“, - rašo dokumento autorius parlamentaras profesorius Kęstutis Masiulis. Jis įvardija devynis pagrindinius „nepasitenkinimo centrus“: tai pensininkai, žemdirbiai, smulkūs turgaus prekybininkai, individualių įmonių savininkai, dirbantieji pagal verslo liudijimus ir pagal individualios veiklos modelį, būsto kreditus turinčios šeimos, atleidžiami darbuotojai, profesinės sąjungos ir marginalinės partijos. Peržvelgus šį sąrašą susidaro įspūdis, kad nepatenkintųjų spektras toks platus, jog apima kone didžiąją dalį krašto gyventojų.
„Nenoriu plačiau komentuoti, nes tai vadybinis siūlymas partijai, kad ateityje nedarytume kai kurių klaidų. Tiesiog mąsčiau apie tas grupes, kurios kuo nors gali būti nepatenkintos, o toliau diskutuojant kai kurios jų gal ir bus atmestos, - kalbėjo K.Masiulis, labai nustebęs, kaip šis konfidencialus, partijos vidaus vartojimui skirtas dokumentas pateko LŽ. - Išvardijau visus, kurie galėtų vienaip ar kitaip reikšti nepasitenkinimą, ir tie dalykai galiausiai pasitvirtina. Išvardytos grupės, tarkim, pensininkai, yra priklausomos, o ne savarankiškos, todėl jų nepasitenkinimas natūralus.“
Baimė žmonėms kyla net ir dėl tų valdžios sprendimų, kurie nėra priimti, o tik svarstomi. Taip, pavyzdžiui, nutiko turgaus prekybininkams - jie sukilo dėl ketinimų įvesti kasos aparatus.
Pareplikavus K.Masiuliui, kad į jo sąrašą įtraukus valdininkiją „nepasitenkinimo centrai“ apimtų visus krašto gyventojų sluoksnius, jis netikėtai prisipažino, jog apie šią kategoriją žmonių tiesiog nepagalvojęs. „Jūs visiškai teisus. Ir ši kategorija negalėtų būti labai patenkinta. Tai viena būsimų socialinių grupių, su kuria reikia pradėti diskutuoti, nes įsteigta Saulėlydžio komisija, turinti nemenkų tolimų tikslų. Valstybės valdymo pakeitimų bus, o keistis visada sunku“, - tvirtino K.Masiulis, turėdamas galvoje galimą valstybės valdymo aparato mažinimą ir spėjamus įtampos židinius.
„Net ir teigiami pokyčiai sukelia sunkumų“, - savo studentams skaitytą kursą apie kaitos procesus vakar LŽ dėstė profesorius. Ir pateikė pavyzdį: jei ilgai nesimankštinęs žmogus vieną dieną pradeda tai daryti, jis neišvengiamai susiduria su sunkumais, o jie kyla ne iš šalies, o iš to paties žmogaus. Norint sunkumus įveikti, reikia gerai žinoti besimankštinančiojo režimą, ritmą. Tam tikslui esą sukurtas ir minėtas dokumentas - kad šalies gyventojai suprastų, kokį skausmą, nepatogumus jiems teks patirti.
Pasak K.Masiulio, valdžia iki šiol nelabai ir žinojo, kuriose socialinėse grupėse gali kilti nepasitenkinimas, nes žmonių interesai - labai šakoti. Tad bus pradėta aiškintis, kokių kyla problemų, ar jos realios. Jei tos problemos net bus ir nerealios, valdžia vis tiek stengsis duoti atsakymą. Vienas prioritetų - „parengti lakoniškus atsakymus į žmonėms rūpimus klausimus, „išversti“ parengtus analitinius atsakymus į emocinius kalbos šablonus“.
Geriau daugiau negu...
„Siūlytina pasipriešinimo mastą perdėti, numatyti galimą tariamų sąjungininkų atsimetimą, kai kils didelis pasipriešinimas“, - rašoma K.Masiulio dokumente. Anot parlamentaro, tokie teiginiai atsirado dėl paprastos priežasties. Esą geriau manyti, kad pasipriešinimo mastas bus didesnis, negu jo neįvertinti. „Visada, paprastai pagal kaitos valdymo procesų teoriją, žinoma, kad atleidžiant dalį žmonių stresą patiria ne tik tie, kurie bus atleidžiami, bet ir aplinkiniai, - aiškino K.Masiulis. - Pavyzdžiui, kai keičiame gyventojų neapmokestinamojo minimumo skaičiavimą, tai liečia ne tik Finansų ministeriją, bet ir visus buhalterius, mat jiems teks išmokti visokių labai sudėtingų formulių, visus verslininkus, kurie nervinasi, nes reikia samdyti gabesnius buhalterius. Todėl ir siūlau, kad tas daugiklis, stresorius būtų didesnis vykdant kaitą, tą nepasitenkinimo mastą geriau perdėti, o ne neįvertinti jo.“ K.Masiulis pats prašneko apie dabartinės Vyriausybės vykdytas plačias reformas, kai paprasčiausiai niekas negalvojo apie būsimą visuomenės stresą. „Daugeliu atvejų geriau būtų buvę patylėti, o ne šnekėti neapgalvotai. Buvo imtasi kelių mokestinių reformų vienu metu ir taip sudaryta kritiškai visuomenės vertinamų sprendimų „šluota“. Didele klaida laikytini iki šiol vykstantys vieši ir niekuo neįpareigojantys samprotavimai apie „galimas“ sprendimų alternatyvas, kai net nėra žinomi sprendimų vertinimo kriterijai, visų alternatyvų spektras. Kaitos vadyba - skausmingas ir sudėtingas dalykas. Imantis tokių procesų reikėtų nepamiršti, kad jie yra aprašyti, žinomi ir jais vadovautis. Mano projektas - tai tik bandymas pagelbėti Vyriausybei“, - apibendrino pokalbį K.Masiulis.
Kiekvieno „nepasitenkinimo centro“ problemoms identifikuoti sukurtos darbo grupės. Šią savaitę jos turėtų pateikti „emocinius kalbos šablonus“, kurie padės lengviau įveikti sunkmetį.
Rimantas Varnauskas
