Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė valstybinės pensijos raštu paprašė tuomet dar Seimo pirmininko pareigas einančio Viktoro Pranckiečio.
Šis jos prašymą perdavė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Speciali jos komisija prašymą tenkino, dėl to ministerija teikia Vyriausybei tvirtinti atitinkamą nutarimo projektą.
Pagal įstatymą teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi labiausiai pasižymėję neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai, aukščiausieji valstybės pareigūnai.
Taip pat olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.
Buvusiems Seimo pirmininkams, premjerams, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų pirmininkams skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent 2 metus ėjo šioje dalyje išvardytas pareigas. Ji skiriama, kai buvusiems tarnautojams sukanka senatvės pensijos amžius arba yra pripažinti iš dalies arba visai nedarbingais.
Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra 4 valstybinių pensijų bazių dydžio. Šiuo metu šis dydis yra 58 eurai, taigi I. Degutienei siūloma skirti pirmojo laipsnio valstybinė pensija būtų 232 eurai.
Pagal įstatymą galima gauti tik vienos rūšies valstybinę pensiją, tačiau tai neužkerta kelio kartu gauti ir paprastą senatvės pensiją (jeigu I. Degutienei ji dar nėra skirta).
Beje, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2019 m. I. Degutienė su sutuoktiniu deklaravo turto, kurio vertė viršijo 836 tūkst. eurų.
Iš jų bankuose ar kitose įstaigose Degučiai deklaravo turintys per 114 tūkst. eurų piniginių lėšų, beveik 122 tūkst. eurų vertės vertybinių popierių, butą, kurio vertė 105 tūkst. ir kt.
Per 2019 m. šeimos turimų piniginių lėšų suma išaugo daugiau kaip 22 tūkst. eurų, o vertybinių popierių – beveik 48 tūkst. eurų.
Be įprasto parlamentarės atlyginimo už šių metų darbą, politikė dar papildomai gaus per 23 tūkst. eurų išeitinę išmoką dėl ilgamečio darbo Seime.
Galutinis sprendimas dėl valstybinės pensijos skyrimo turėtų būti priimtas viename iš artimiausių Vyriausybės posėdžių.
Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamoje biografijoje nurodoma, kad I. Degutienė gimė 1949 m. birželio 1 d. Šiauliuose, užaugo ir mokyklą baigė Druskininkuose.
Nuo 1968 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Baigusi studijas išvyko dirbti į Alytų cecho terapeute. Nuo 1976 m. gyvena Vilniuje.
Iki 1994 m. dirbo Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje: apie 10 metų – gydytoja anesteziologe reanimatologe, vėliau – gastroenterologe, skyriaus vedėja, ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja ir vyriausiąja gydytoja.
Prasidėjus Atgimimui, dalyvavo Sąjūdžio ir Gydytojų sąjungos veikloje. 1994 m. buvo pakviesta dirbti Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore.
1996 m. išrinkta Seimo nare, ja buvo iki 2020 m. lapkričio. 1996–2000 m. dirbo trijų iš eilės Vyriausybių socialinės apsaugos ir darbo ministre.
1999 m., atsistatydinus aštuntajai ir devintajai Vyriausybėms, teko laikinai eiti premjerės pareigas. 2008 m. tapo Seimo pirmininko pirmąja pavaduotoja, o 2009 m. buvo išrinkta pirmininke. Po 2012 m. rinkimų vėl tapo pirmininko pavaduotoja.
Baigdama studijas I. Degutienė ištekėjo už kurso ir grupės draugo Gedimino, gimusio Jakutske, tremtinių šeimoje. Drauge su vyru užaugino dukterį Silviją ir sūnų Gediminą, turi penkis vaikaičius.
