Kaip viskas prasidėjo: gyvenau Anglijoje, mama su drauge užsinorėjo kažko smagesnio, sugalvojo kelionę, į Lanzerotę. Pažiūrėjo bilietus, kainos buvo nelabai mažos, bet neatbaidė. Pažiūrėjo orus, na ką , nusipirkome internetu bilietus. Man buvo pasakiškas jausmas. Atėjo toji diena, kai vykome, ne diena, o naktis, aš miegojau, pakėlė labai vėlai naktį. Sako: “Ruoškis, važiuosim”, mano pirma mintis: “pala pala? kurgi męs važiuosim?”
Po gerų poros minučių susivokiau, jog į salą. Greitai susiruošiau, džiaugsmo buvo pilnos kelnės. Na ir vykome iki oro uosto, nuvažiavome maždaug per 30 minučių. Ta sala buvo netoli Ispanijos, tai yra mažytė sala, kurią galėtum per neilgą laiką apeiti visą.
Į tą salą nuskridome su lėktuvu, pirmasis įspūdis tikrai buvo: “Wow!” Taip gražu, nuo viešbučio buvo iki jūros 200 metrų. O jūra - pasaka, viešbutis 5 žvaigždučių , buvo karšta 25-28 laipsniai šilumos, buvo smagu. Didžiausią įspūdį paliko balti namai. Nerasi kitokio, kaip balto, išties labai šaunu! Jūra švari, viešbučio kiemas buvo tiesiog šaunus, daug baseinų! Labai didelis prisiminimas, jog aš vienam iš 6 baseinų išmokau plaukti!
Man tuo metu buvo 5 metai, mamos paprašiau, kad nupirktų nardymo akinius, ir pirmą kartą nėriau! Buvo pasakiška, na, o su tuometiniu patėviu , nuėjome prie jūros. Jis man parodė jūros vaizdą, po vandeniu panėriau, ogi ten tiek žuvų, paėjus toliau mačiau vėžių ar ten krabų. Nežinau, kaip ten juos pavadinti. Iš kelionės buvo tikrai labai didelis įspūdis, pirmą kartą pamačiau palmę, na gi kaip neužlipsi, labai buvo įdomu pabandyti , užlipti užlipau, nulipti nemokėjau, nukėlė patėvis, kokia smagi kelionė buvo, tos dienos bėgo greitai, tai buvo geriausios dienos mano gyvenime, buvo labai smagu.
Pirmą kartą nuėjome į parduotuvę, man labiausiai joje krito į akį, žaislinis šuniukas, kuris atrodė kaip tikras, lojo, urzgė , tikras šaunumėlis. Iš tiesų tai buvo tuo metu mano geriausias matytas žaislas. Taip praėjo mano pirma diena, antrą dieną, mama mus su drauge nuvedė į kažkokį užsiėmimą, na ir viskas taip prasidėjo, ten visi kalbėjo ispaniškai, aš vienas su drauge kalbėjome lietuviškai, aišku, ji mokėjo ir angliškai, nes Anglijoje gyveno, visi pasakė apie savo pomėgius, atėjo mūsų eilė, na aš nieko neišlemenau, nes nemokėjau.
Draugė šiek tiek kažką pasakė, man kažką pasakė futbolą , aš sakau taip "football", visi juokėsi, na aišku aš ir kartu juokiausi, po to visi mokėsi skaičiuoti: Undo , dos , trės , kažkas panašaus, na po gerų dviejų valandų, mus išdažė, ir męs vaidinom. Baimės pilnos kelnės. Na taip praėjo antroji diena, trečiąją dieną,atėjo naktis, mamą pakėlė iš miegų stiprus vėjas, kuris pūtė, prie mūsų kambario. Buvo didelė palmė, kuri nusvirusi buvo iki žemės, kaip mama pasakojo jos vos neišpūtė iš balkono. Na ir taip atėjo trečioji diena, mes su drauge maudėmės baseine, žaidėm futbolą, tenisą. Jai pabodo, manęs mama paprašė, kad draugę nuvesčiau pas tėtį, vaikščiojom po viešbutį, na ir pasiklydom. Atėjo prie mūsų kažkoks dėdė, sako: "Hello , do you speak English ?"
Aš nieko nesupratau, paklausė manęs kur męs einame, baimės buvo labai daug dėl pasiklydimo , na ką atradom kambarį, ji pasiliko, na o aš leidausi žemyn, vėl pora kartų pasiklydau, bet radau , buvo įspūdingas vienas dalykas, jog ten galėjome pasiimti ledų už 0.5 lito ar kokie ten pinigai, reikėjo pasakyt kortelės kodą, kortelę gavom įeinant į viešbutį, kaip durų raktą, man mama sakė jog kodas 510015 aš sumaišydavau, sakydavau,jog kažkoks kitas, lyg tais 510105 , ir visada valgydavau ledus į kitų sąskaitą.
Atradome mes tokį kaip parką, kuriame buvo flinstounų mašinos, ir skulptūros, pasifotkinome , viskas gerai, taip ir praėjo visos dienos, paskutinę dieną, reikėjo nusiimti apyrankes, viešbučių, ( jos rodo, jog męs tikrai tame viešbutyje ), na paskutinę dieną vykome, kaktusų vogti. Nes labai jie gražūs, mamos išėjo jų parsinešti, grįžo , su spygliuotom rankom lyg ežiai, kol ištraukiojo. Nuvykome į oro uostą, na ir grįžome atgal. Tokia mano kelionės istoriją.
Labai norėčiau aplankyti dar vieną šalį, norėčiau parodyti tai broliukui, mamai, ir patėviui. Ačiū, viso gero !
