Konkursą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo pareigoms užimti laimėjo Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius.
Vidaus reikalų ministerijoje vykusio konkurso rezultatus per tris darbo dienas dar galima apskųsti.
Jei skundų nebus, bus tikrinami konkursą laimėjusio V. Gailiaus duomenys dėl jo atitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Taip pat bus tikrinama, ar V. Gailius atitinka kitus specialiuosius reikalavimus.
Iš specialiųjų tarnybų gavus teigiamą atsakymą, V. Gailius vidaus reikalų ministro įsakymu bus skiriamas į FNTT vadovo pareigas.
Prašymus dalyvauti šiame konkurse buvo pateikę 10 kandidatų. Patikrinus kandidatų dokumentus ir jų atitikimą keltiems reikalavimams, dalyvauti konkurse buvo pakviesti 9 kandidatai. Į konkursą atvyko 5 pretendentai.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje V. Gailius sakė, kad turi FNTT veiklos viziją, tačiau jos neatskleis, kol nėra paskirtas.
"Aš dar nesu paskirtas į pareigas, kol kas esu tik konkurso laimėtojas. Viziją turiu, susipažinęs su kolektyvu, struktūra, ją pristatysiu", - sakė V. Gailius.
Viešojoje erdvėje pagrindiniu pretendentu laimėti konkursą FNTT vadovo pareigoms užimti V. Gailius buvo įvardijamas jau kurį laiką. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sako, kad galbūt konkursai tik patvirtina esamą situaciją.
"Gal kartais konkursas tik fiksuoja esamą realią padėtį", - teigė R. Palaitis. Pasak jo, konkursus vis tiek reikia rengti, nes toks yra įstatymas.
R. Palaitis atskleidė, kad, be V. Gailiaus, konkurse FNTT vadovo pareigoms užimti dalyvavo dabartinis FNTT vadovo pavaduotojas Valdas Grendelis. Kitas FNTT vadovo pavaduotojas Alvydas Packevičius taip pat buvo pateikęs paraišką, tačiau konkurse nepasirodė.
FNTT vadovo kėdė liko laisva, kai atsistatydinti nusprendė ankstesnis šios tarnybos viršininkas generolas Romualdas Boreika.
Jis nusprendė trauktis po to, kai Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė nustatė, kad R. Boreika nepateikė privačių interesų deklaracijų už 2004 ir 2005 metus bei turto ir pajamų deklaracijų už 2003 ir 2008 metus. 2008 m. buvo parduotos patalpos Kaune 7 kartus brangiau, nei jos buvo įsigytos 2004 m. Turtas nuosavybės teise daugiau kaip trejus metus priklausė sutuoktinei, todėl gautos pajamos nebuvo apmokestintos, tokiu būdu galėjo būti įteisintos kitos pajamos.
Darbo grupė pasiūlė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl R. Boreikos veiksmų, siekiant nuslėpti galimai neteisėtas pajamas piktnaudžiaujant tarnyba ir traukiant save į asmenų sąrašą, kurių turto ir pajamų deklaracijos yra neviešos, ir tokiu būdu viešai nepateikė savo turto ir pajamų deklaracijų už 2003 ir 2008 metus, nors pagal savo pareigas privalėjo tai padaryti. Šiuose R. Boreikos veiksmuose yra piktnaudžiavimo požymių.
Be to, FNTT veiklos ataskaitose nurodyti duomenys, tiriant PVM grobstymo atvejus, apie juridinių ir fizinių asmenų valstybei atlygintą žalą neatitinka tikrovės. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 m. į valstybės biudžetą PVM grobstymo bylose žala buvo atlyginta - 2,34 mln. litų, o 2007 m. - 2,16 mln. litų, tuo tarpu FNTT nurodo, kad 2007 m. ikiteisminio tyrimo metu fiziniai ir juridiniais asmenys savo noru į valstybės biudžetą atlygino 9 mln. litų. žalą, o 2008 m. - 11 mln. litų žalą. FNTT komisijai nepateikė dokumentų, įrodančių šios informacijos atitikimą tikrovei.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
