Vaidas Kontrimas / Ekonomika.lt
Konkurencija prekių ar paslaugų rinkoje gali būti arši, ypač, kai konkuruojama mažinant kainas. Vienais atvejais konkurentų kainų „karas“ yra sveikintinas rinkos reiškinys. Kitais atvejais, kad ir kaip būtų keista, konkurencijos teisė įsiterpia į kainų mažinimą bei draudžia pernelyg žemas kainas.
Draudžiama tik grobuoniška kainodara, kuria siekiama agresyvių (ypatingai mažų ir net nuostolingų) kainų pagalba išstumti konkurentus iš rinkos, atbaidyti potencialius konkurentus nuo įėjimo į rinką, įtvirtinti dominuojančią poziciją rinkoje arba nubausti konkurentus dėl susitarimo (pavyzdžiui, kartelio) nesilaikymo.
Grobuonis ar tik konkurentas?
Mažų kainų taikymas ne visais atvejais reiškia konkurencijos teisės pažeidimą. Reikia skirti grobuonišką kainodarą nuo kainų „karo“, kaip aršios, tačiau sąžiningos konkurencijos formos. Skiriamoji riba tarp šių 2 formų dažniausiai yra pakankamai trapi.
Konkurentas bus grobuonimi, jei jis dominuoja rinkoje ir nustato ypatingai mažas kainas, kurios yra grobuoniškos.
Konkurencijos įstatymas numato, kad įmonė dominuoja rinkoje, jei ji užima ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų (mažmeninės prekybos rinkoje – ne mažiau kaip trisdešimt procentų) rinkos. Pati kaina tampa grobuoniška, kai ji mažesnė už įmonės vidutinius kintamuosius kaštus. Pavyzdžiui, įmonė parduoda prekę už 40 litų, nors vidutiniai kintamieji kaštai – 50 litų. Šiuo atveju grobuoniška kainodara akivaizdi.
Kaina bus grobuoniška ir tada, kai ji, esant siekiui apriboti konkurenciją, bus didesnė už vidutinius kintamuosius kaštus, tačiau mažesnė už vidutinius bendruosius kaštus. Pavyzdžiui, vidutiniai kintamieji kaštai – 50 litų, vidutiniai bendrieji kaštai – 60 litų, o prekė parduodama už 55 litus. Tokiu atveju, aiškinantis, ar kaina grobuoniška, reikia vertinti įmonės vidinius dokumentus ir iš jų spręsti, ar įmonė nesiekė susidoroti su konkurentais.
Taigi, draudžiama tik agresyvi kainodara, kurios pagalba įmonė, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi rinkoje, tikslingai siekia įgyti rinkos kontrolę ir susidoroti su konkurentais. Todėl, nustatant, ar kaina grobuoniška, reikia atsižvelgti ir į įmonės veiklos, taikant būtent tokią kainą, tikslus. Jei žemas kainas rinkoje ima taikyti naujas ar nedominuojantis rinkos dalyvis, turėsime ne ką kita kaip teisėtą kainų „karą“, o ne grobuonišką kainodarą.
Tačiau čia, iliustruojant trapią skiriamąją ribą tarp kainų „karo“ ir grobuoniškos kainodaros, susiduriame su praktine problema, siekiant atsakyti į klausimą: o kiek laiko galima tęsti žemų kainų taikymą ir kada laiko požiūriu toks sąžiningos konkurencijos kainų „karas“ perauga į grobuonišką kainodarą? Pavyzdžiui, į rinką bando įeiti nauja įmonė ir tuo tikslu nustato kainą, žemesnę nei prekės savikaina. Po kelių mėnesių šis naujas rinkos dalyvis, tebetaikydamas tokią kainą, gali tapti net ir dominuojančiu rinkoje. Tada ši kaina tampa jau grobuoniška, o nauja įmonė bus padariusi konkurencijos teisės pažeidimą. Tai ypač būdinga, kai rinka neskaidri, t. y. nėra žinomos tikslios naujo ir kitų rinkos dalyvių užimamos rinkos dalys.
Kainų „karą“, o ne grobuonišką kainodarą turėtume ir tada, kai kartu su formaliai dominavimo ribą atitinkančia įmone, taikančia nuostolingą kainą, rinkoje veikia konkurentai, užimantys panašias rinkos dalis. Šie konkurentai gali neleisti įmonei dominuoti, atsveriant jos užimamą padėtį rinkoje. Tad šiuo atveju turėtume tik kainų „karo“, kaip sąžiningos konkurencijos, išraišką.
Kaip gi reikėtų vertinti situaciją, kai dominuojanti įmonė žemas kainas taiko ne visai savo produkcijai ar paslaugoms, o pasirinktinai tik kai kurių konkurentų klientams? Ar tai jau automatiškai reikštų grobuonišką kainodarą? Naujausia praktika rodo, kad tokiu atveju, kainai esant didesnei už vidutinius kintamuosius kaštus, tačiau mažesnei už vidutinius bendruosius kaštus, šios kainos automatiškai negalima laikyti grobuoniška. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomone, tokiais atvejais rinkoje dar galima įžvelgti konkurencijos ir tam, kad toks selektyvus nuostolingos kainos taikymas būtų laikomas pažeidimu, reikia nustatyti įmonės tikslą apriboti konkurenciją rinkoje.
Grobuoniškų kainų daroma žala
Įgijusi rinkos kontrolę ir susidorojusi su konkurentais grobuoniškų kainų instrumento pagrindu, dominuojanti įmonė pirmiausiai padaro žalą savo konkurentams, juos išstumdama iš rinkos, arba ženkliai pablogindama jų konkurencines galimybes. Nelikus konkurentų, dominuojanti įmonė vėliau įprastai ženkliai padidina prekių ar paslaugų kainą. Tokiu būdu siekiama ne tik susigrąžinti konkurentų „karo“ metu prarastas pajamas, bet ir pasinaudoti rinkos padėtimi, kai nėra kitų efektyvių konkurentų ir galima pasiūlyti iš esmės bet kokią kainą. Tokiu atveju didžiulę žalą ilgalaikėje perspektyvoje patiria vartotojai.
Nustatyti bei įrodyti grobuonišką kainodarą - sudėtinga užduotis
Konkurencijos taryba dėl grobuoniškos kainodaros gali pradėti tyrimą bei, nustačiusi, kad rinkoje dominuojanti įmonė taikė grobuoniškas kainas, skirti baudą, kurios dydis gali siekti net iki dešimt procentų nuo su teisės pažeidimu susijusių įmonės pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Konkurencijos tarybos tyrimai dėl grobuoniškos kainodaros nėra itin dažni. 2010 2011 metais atsisakyta pradėti tyrimus dėl AB „Lietuvos paštas“ paslaugų kainų bei dėl UAB „Grinda“ viešajame pirkime pasiūlytų kainų. Pradėti tyrimai dažniausiai nutraukiami, nenustatant pažeidimo. 2011 metais buvo nutraukti tyrimai dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ taikytų keleivių pervežimo kainų bei dėl TEO LT, AB nemokamai teiktų interneto bei televizijos paslaugų. 2010 metais Konkurencijos taryba Tarptautinio Vilniaus oro uosto atžvilgiu nenustatė parduodamų aviacinių degalų grobuoniškos kainodaros.
Priešingai nei kitų konkurencijos teisės pažeidimų (pavyzdžiui, kartelio) atveju, grobuoniškos kainodaros nustatymas ir įrodymas pagrįstas sudėtinga ekonomine kainų bei sąnaudų analize. Ypatingai sunku įrodyti bei nustatyti, kad maža kaina įmonei yra nuostolinga, o būtent šis kriterijus ir lemia, ar buvo taikyta grobuoniška kainodara. Be to, sunkumų kyla ir su tikslo įgyti rinkos kontrolę bei susidoroti su konkurentais nustatymu. Todėl grobuoniškos kainodaros nustatymas ir įrodymas tiek Konkurencijos tarybai, tiek į ją besikreipiantiems pareiškėjams lieka sudėtinga užduotimi.
