Pasitelkdama ES energetikos direktyvas Lietuva siekia perimti iš „Gazprom“ šalies teritorijoje esančius dujų vamzdynus. Rusijos bendrovė turi iki 2014 metų spalio parduoti savo akcijų dalį. ES tikisi, kad atskyrus dujų gavybą nuo tiekimo pavyks padidinti konkurenciją rinkoje ir sumažinti dujų kainas. Iki to laiko Lietuva ketina pasistatyti SGD terminalą ir užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą.
Nesutarimai dėl dujų kainos privertė Lietuvą ir Rusiją kreiptis į tarptautinius arbitrus, tačiau neseniai „Gazprom“ pasiūlė Lietuvai 20 proc. sumažinti dujų kainą mainais į naują ilgalaikę dujų tiekimo sutartį. Kol kas Lietuva laikosi atokiau nuo tokių vilionių.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Rusija tebetaiko tuos pačius metodus, kurie sėkmingai veikė prieš 30 metų. Anot jos, didžioji kaimynė pati šaudo sau į kojas.
Tuo tarpu „Gazprom“ vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas skundėsi „Financial Times“, esą Lietuva siekia be jokių dvišalių diskusijų dėl kompensacijos dydžio nusavinti bendrovės turtą.
Vis dėlto, Lietuva tėra viena iš daugelio „Gazprom“ problemų. Pernai bendrovė uždirbo 38 mlrd. JAV dolerių pelno. Didžiąją dalį šios sumos sukrovė pirkėjai iš Europos.
JAV prasidėjus skalūninių dujų revoliucijai per pasaulį nuvilnijo pokyčių banga. Rusija buvo priversta sumažinti dujų kainas daugeliui savo klientų iš Europos. Be to, ES institucijos neseniai pradėjo tyrimą dėl galimo „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi. Namų rinkoje „Gazprom“ susiduria su augančia konkurencija ir rizikuoja prarasti dujų eksporto monopolį.
„Gazprom yra sustabarėjusi bendrovė, ji praranda savo rinkos dalį Rusijoje ir derybines galias Europoje, o didžiąją pajamų dalį išleidžia nepelningiems projektams“, - sako investicinio banko „Uralsib“ analitikas Igoris Michailovas.
„Gazprom“ bėdos yra visos Rusijos bėdos. „Gazprom“ pajamos sudaro 8 proc. šalies BVP. Įmonės indėlis į šalies biudžetą – 20 proc. Rusijos prezidento galimybės išlikti valdžioje yra glaudžiai susijusios su pajamomis, kurias biudžetas gauna iš energetinių išteklių.
Šlovės metais „Gazprom“ dėka Rusija galėjo didžiuoti energetinės galybės titulu. Rusija nevengė terorizuoti savo klientų Europoje ir buvusiose Sovietų sąjungos valstybėse. Ukraina du kartus savo kailiu patyrė ką reiškia netekti dujų tiekimo.
2008 metais „Gazprom“ vadovas Aleksėjus Mileris prognozavo, esą 2015 metais, bendrovės rinkos kapitalizacija sieks 1 trln. JAV dolerių ir dujų milžinė taps brangiausia įmone pasaulyje. Tuo metu ši perspektyva atrodė visiškai reali. „Gazprom“ pateko tarp penkių didžiausių energetikos bendrovių pasaulyje. Jos rinkos kapitalizacija siekė 250 mlrd. JAV dolerių. Pagal valdomų dujų rezervų kiekį įmonė užėmė 6 vietą pasaulyje. Šiandien „Gazprom“ rinkos vertė siekia vos 90 mlrd. JAV dolerių.
„Gazprom“ akcijų vertę sumažino 2009 metų krizė Europoje, konkurencija vidaus rinkoje ir nauji gamtinių dujų gavybos bei tiekimo būdai.
„Gazprom“ ilgai neigė skalūnų dujų reikšmę. 2010 metais A. Mileris tvirtino, esą skalūnų karštinė tėra mitas.
Anonimu norėjęs išlikti Vakarų ekspertas patikino „Financial Times“, kad dar prieš ketverius metus perspėjo aukščiausius „Gazprom“ vadovus apie skalūnų dujų potencialą. Anot jo, Rusijos atstovai nenorėjo nieko girdėti apie pokyčius JAV rinkoje. „Gazprom“ vadovams skalūnų dujos tebuvo JAV vidaus reikalas.
„Jeigu įvykiai plėtosis tokiu tempu JAV netrukus pralenks Rusiją dujų gavybos srityje“, - tuo metu tikino ekspertas. Jo prognozės išsipildė su kaupu.
„Gazprom“ ketino pradėti dujų gavybą Barenco jūroje eančiame Štokmano telkinyje ir eksportuoti dujas į JAV, tačiau prasidėjus skalūnų dujų revoliucijai Rusijai neliko nieko kito tik palikti šį telkinį ateities kartoms.
Europoje skalūnų dujų gavyba dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau pokyčiai JAV rinkoje netiesiogiai keičia padėtį ir kitoje Atlanto pusėje. Anksčiau JAV importavo suskystintas dujas, tačiau rinką užpildžius skalūninėmis dujomis SGD laivai pasuko link Europos.
Atsiradus alternatyvai rusiškoms dujoms ES ėmė tirti „Gazprom“ kainų nustatymo politiką. „Gazprom“ su didžiausiais Europos klientais sudaro ilgalaikes sutartis, kuriose dujų kaina yra susiejama su naftos kaina. Sutartyse „Gazprom“ numato „imk arba mokėk“ išlygas, kurių pagrindu klientai yra verčiami sunaudoti minimalų sutartyje nustatytą dujų kiekį arba mokėti baudas.
Stokojant dujų tiekimo alternatyvų ir džiaugiantis ekonominiu klestėjimu ES taikstėsi su „Gazprom“ reikalavimais. Prasidėjusi ekonominė krizė ir galimybė importuoti SGD suteikė Briuseliui ryžto reikalauti pokyčių. Iš pradžių „Gazprom“ nenorėjo nieko girdėti apie nuolaidas, tačiau sulaukusi kvietimo į tarptautinį arbitražą bendrovė pakeitė savo nuomonę.
„Gazprom“ sumažino kainas kai kurioms bendrovėms. Pernai bendrovė grąžino 3,2 mlrd. JAV dolerių savo klientams iš Europos, šiemet „Gazprom“ ketina atiduoti dar 900 mln. JAV dolerių.
„Gazprom“ pareiškė daugiau nebekoreguosianti dujų kainos formulės, tuo tarpu kiti dujų tiekėjai yra nusiteikę lankstesniam dialogui ir sėkmingai didina savo rinkos dalį
Norvegijos bendrovė „Statoil“ nuo 2009 metų persiderėjo 80 proc. dujų tiekimo sutarčių ir pakeitė dujų kainos skaičiavimo formulę klientų naudai. Lankstumo dėka pernai „Statoil“ Europoje užfiksavo rekordinius pardavimus tuo tarpu „Gazprom“ pardavimai traukėsi.
JAV skalūnų dujų revoliucija atsiliepė ir kitu kampu. Dalis Europos gamyklų degina pigias amerikietiškas anglis, kurios atpigus skalūnų dujoms JAV rinkoje prarado paklausą. Dėl šių pokyčių ir recesijos visuminė Europos dujų paklausa vien tik 2011 metais sumažėjo 8 proc., o pernai susitraukė dar 2 proc. Šie pokyčiai dar labiau sumažino „Gazprom“ pardavimus.
Ateityje laukia reikšmingesni iššūkiai. Netrukus Šiaurės Amerika pradės eksportuoti suskystintas gamtines dujas. Dalis jų gali pasiekti Europą. Neseniai vienas seniausių „Gazprom“ klientų, Vokietijos bendrovė „Eon“ pasirašė SGD tiekimo sutartį su Kanados bendrove „Pieridae Energy of Canada“, kuri stato dujų suskystinimo gamyklą Atlanto pakrantėje.
Daugelio įsitikinimu, norėdama išlaikyti savo rinkos dalį „Gazprom“ bus priversta atsisakyti dujų kainos indeksavimo pagal naftos kainas.
Auganti konkurencija tėra viena medalio pusė. Pernai rudenį ES konkurencijos priežiūros tarnyba pradėjo tyrimą dėl „Gazprom“ veiksmų. ES įtaria, jog bendrovė pasinaudama monopoline padėtimi neteisėtai išstūmė konkurentus ir didino kainas Rytų bei Centrinės Europos klientams.
Daugelis konkurencijos teisės specialistų yra įsitikinę, kad šis tyrimas, kuris gali tęstis iki 12 mėnesių, sukels reikšmingas pasekmes.
Didžiausias „Gazprom“ klientas yra Ukraina. Santykiai su šia šalimi visada buvo įtempti, tačiau Rusija mėgavosi monopoline padėtimi ir Ukrainai tekdavo nusileisti. Pastaruoju metu padėtis keičiasi. Pernai Ukraina sunaudojo mažiau dujų nei buvo numatyta sutartyje. „Gazprom“ skyrė Ukrainai 7 mlrd. JAV dolerių baudą. Kijevas atsisakė patenkinti „Gazprom“ reikalavimą.
Namų rinkoje iššūkį „Gazprom“ meta vietiniai konkurentai. Pastaraisiais metais Rusijos valdžia suteikė leidimą ir kitoms bendrovėms užsiimti dujų gavyba. Viena tokių - „Novatek“, kuri vidaus rinkoje perėmė iš „Gazprom“ kai kuriuos didžiausius pramonės klientus.
Šiuo metu Kremlius svarsto galimybę suteikti „Novotek“ ir „Rosneft“ galimybę eksportuoti suskystintas dujas. Šis sprendimas atimtų iš „Gazprom“ eksporto monopolį.
Akivaizdu, kad „Gazprom“ išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pernai bendrovės pelnas susitraukė 9,5 proc. Tai pirmas nuosmukis per daugiau nei dešimt metų. „Gazprom“ investuoja milijardus į naujų telkinių paiešką, tačiau kol kas negali pasigirti rimtais pasiekimais. Pernai sumažėjo „Gazprom“ dujų gavybos kiekis.
Be to, bendrovė įgyvendina milžiniškus infrastruktūros projektus. Rusija tiesia naują 21 mlrd. JAV dolerių vertės dujotiekį „Pietų srautas“, kuris sujungs Rusiją ir Pietų Europą aplenkiant Ukrainą. Kai kurių investuotojų teigimu šis projektas sukurs pernelyg mažai pridėtinės vertės, nes dujotiekis taikosi į esamus klientus.
Viešai „Gazprom“ tvirtina, esą artėja pokyčių metais ir šiemet žada 9,4 proc. padidinti dujų eksportą į Europą. Pernai „Gazprom“ rinkos dalis Europoje siekė 26 proc. Bendrovė tikisi iki 2025-2030 metų šį skaičių padidinti iki 30-32 proc. Anot „Gazprom“, pakoregavus kainas rusiškos dujos vėl tapo konkurencingos.
Rusijos teigimu gerėjanti ekonominė padėtis ir neperspektyvi elektros gamyba deginant teršiančias anglis vers europiečius didinti dujų vartojimą po 110 mlrd. kubinių metrų kasmet.
Tiesa, Rusija pamiršta paminėti, kad per tą patį laiką gali ženkliai išaugti dujų pasiūla ir sustiprėti konkurencija.
Oksfordo energetikos studijų instituto pirmininko Jonathano Sterno teigimu, egzistuoja didelė tikimybė, kad antroje dešimtmečio pusėje JAV ir Australija pradės dideliais tempais eksportuoti SGD, o kiek vėliau prie jų prisijungs ir Rytų Afrika. Tuo tarpu Japonija vėl atnaujins savo atominių reaktorių veiklą ir sumažins importuojamų dujų suvartojimą. Anot jo, didelė dalis SGD bus nukreipta į Europą.
Tuo tarpu A. Medvedevas tvirtai tiki, kad „Gazprom“ išlaikys lyderės vaidmenį dujų eksporto rinkoje.
Nors Europoje „Gazprom“ išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau Rytuose bendrovės laukia neblogos perspektyvos.
Po ilgų metų derybų „Gazprom“ artėja prie dujų tiekimo sutarties pasirašymo su Pekinu. Kovą bendrovė pasirašė 30 metų memurandumą, kuriame įsipareigojo nuo 2018 metų kasmet eksportuoti į Kiniją bent 38 mlrd. kubinių metrų dujų iš naujo telkinio rytų Sibire.
Kinijos poreikius tenkins naujas 3,2 tūkst. ilgio dujotiekis vedantis iš Jakutijos link Vladivostoko su atšaka į Kiniją. Galutinė sutartis su Kinija turėtų būti pasirašyta šių metų pabaigoje.
„Gazprom“ siekia žengti į naujas rinkas Rytuose ir ši sutartis tėra pirmoji kregždė. Bendrovė Vladivostoke ruošiasi pastatyti dujų suskystinimo gamyklą ir nuo 2018 metų pradėti SGD eksportą į Azijos šalis.
Kinijoje sparčiai auga dujų poreikis, tačiau šalies derybinės galimybės per pastaruosius metu ženkliai sustiprėjo. Kinija pasirašė SGD tiekimo sutartis su Australija ir užsitikrino dujų importą iš Centrinės Azijos šalių. Be to, šalis ketina eksplotuoti savo skalūnų dujas. Tuo tarpu rusiškų dujų kainos klausimas tebelieka derybų objektu ir šiuo atžvilgiu Rusija yra atsidūrusi silpnesnėje pozicijoje nei anksčiau.
Be to, pasigirsta abejonių dėl „Gazprom“ galimybių nuo 2018 metų pradėti dujų gavybą atokiuose Sibiro rajonuose, kurie stokoja reikiamos infrastruktūros. Kai kurie ekspertai mano, kad „Gazprom“ planams eksportuoti dujas į Kiniją paprasčiausiai nelemta išsipildyti. Nepaisant to, „Gazprom“ siekis ieškoti naujų rinkų Rytuose yra logiškas. Konkurencija užspeitė „Gazprom“ į kampą.
