Demokratų partijos kontroliuojamam naujajam JAV Kongresui telkiant pajėgas prieš nepopuliarų karą Irake ir prezidentą George'ą W.Bushą (Džordžą V.Bušą), antradienį demokratų lyderiai Senate rengė įstatymų projektus, kuriuose pasisakoma prieš karinio konflikto "eskalavimą".
Trečiadienį G.W.Bushas rengiasi paskelbti apie planus padidinti Irake dislokuotą amerikiečių karinį kontingentą maždaug 20 000 karių. Tačiau aukščiausio rango demokratas Senate Harry Reidas (Haris Ridas) sakė, kad amerikiečiai ir net kai kurie kariuomenės vadai nepritaria karių skaičiaus didinimui.
Senato demokratų lyderis sakė, jog šiuo metu nagrinėja kelių senatorių pateiktus įstatymų projektus, įskaitant antradienį demokratų senatoriaus iš Masačiusetso Edwardo Kennedy (Edvardo Kenedžio) pateiktą siūlymą blokuoti JAV pajėgų Irake didinimą.
Pasak H.Reido, galbūt jau kitą savaitę kažkuris iš šių įstatymų projektų bus pateiktas svarstyti Senate. Jis pabrėžė, jog svarbu parengti tokį projektą, kuris galėtų būti priimtas Senate ir sulaukti abiejų partijų narių paramos.
"Manome, kad yra respublikonų, kurie prisijungs prie mūsų, kad drauge pasakytume "ne" (karo) eskalavimui", - sakė H.Reidas žurnalistams ir pridūrė, jog mažiausiai devyni iš 49 respublikonų senatorių nepritaria planuojamam kontingento didinimui.
Iš viso aukštuosiuose Kongreso rūmuose yra 100 senatorių.
"Esu tikras, kad jei rastume bendrą, abiem partijoms priimtiną, poziciją dėl šio eskalavimo, tai labiau nei kas kita, ką galėtume nuveikti, pasitarnautų siekiant pakeisti karo Irake kursą", - sakė H.Reidas.
2002 metų spalį Kongresas priėmė rezoliuciją, suteikusią įgaliojimus pradėti karą Irake. Nuo tada karinis konfliktas šioje šalyje jau pareikalavo daugiau nei 3 000 amerikiečių karių gyvybių. Didelis Amerikos visuomenės nepasitenkinimas karu buvo viena svarbiausių priežasčių, nulėmusių demokratų pergalę lapkritį vykusiuose rinkimuose, kuriuose jie užsitikrino abejų Kongreso rūmų kontrolę.
H.Reidas ir Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelosi) iš Kalifornijos paragino G.W.Bushą greitai pradėti JAV pajėgų išvedimo iš Irako procesą. Be to, vis daugiau respublikonų atvirai reiškia nuogąstavimus dėl konflikto.
Respublikonų senatorius Gordonas Smithas (Gordonas Smitas), kuris praėjusių metų pabaigoje prisijungė prie karo priešininkų stovyklos, antradienį sakė, jog yra linkęs paremti senatoriaus E.Kennedy pasiūlymą.
Atstovų Rūmų respublikonų lyderis Johnas Boehneris (Džonas Boneris) iš Ohajo, tvirtai remiantis G.W.Busho politiką Irako atžvilgiu, sakė, jog nori išgirsti iš prezidento, kaip naujoji jo strategija padės Jungtinėms Valstijoms priartėti prie tikslo grąžinti namo iš sėkmingos misijos Irake tarnaujančius karius.
"Kiekvienas amerikietis nori, kad mūsų kariai grįžtų namo. Respublikonai laikosi nuomonės, kad turime pradėti šį procesą, kai įgyvendinsime savo strateginius tikslus ir sustiprinsime saugumą regione", - sakė jis.
Atstovų Rūmai nedemonstravo ketinimų skubiai reaguoti į naująją G.W.Busho strategiją Irako atžvilgiu.
"Atstovų Rūmai balsuos dėl prezidento pasiūlymo", - sakė N.Pelosi atstovė spaudai, tačiau pridūrė nežinanti, kad tai galėtų įvykti ir kokia galėtų būti rezoliucijos esmė.
E.Kennedy, kuris visuomet pasisakė prieš karą Irake, paskelbė, jog Kongresas turi teisę blokuoti G.W.Busho planus didinti pajėgas, bent jau pasinaudodamas savo galiomis kontroliuoti išlaidas.
"Mano parengtame įstatymo projekte bus numatyta, kad nebus galima siųsti daugiau karių ir skirti daugiau lėšų tokiam eskalavimui, jei ir kol Kongresas nepritaria prezidento planui", - sakė E.Kennedy.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Tony Snow (Tonis Snou) sakė, kad prezidentas rengia savo kalbą.
Pasak jo, tokie demokratai, kaip E.Kennedy, turės apsispręsti dėl savo pozicijos dviem klausimais: "Pirma, ar jie nori sėkmės Irake, ir, jei taip, ką tai reiškia? Antra, ar jie, kaip tvirtina, remia karius, ir kokiu būdu demonstruoja tą paramą?".
