Istorija, nutikusi Jonavoje, tikrai nėra maloni visiems į ją įsivėlusiems žmonėms, į konflikto vietą buvo iškviesta ir policija, kuri ne tik nepadėjo, bet ir pati įsivėlė į nemalonumus.
Pirmieji šią istoriją papasakojo Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai, centro vadovė Jūratė Juškaitė portalui tv3.lt sakė, kad jie apie situaciją išgirdo iš žmonių, padedančių romams Marijampolės regione, ji taip pat kalbėjo ir su nukentėjusiomis moterimis.
Nuvyko pietų, bet patyrė smurtą
Moterų versija, pasak J. Juškaitės, yra tokia, kad jos (trys moterys ir maža mergaitė) iš Marijampolės į Jonavą vyko aplankyti giminaičių kapų.
„Pietų metu, apie 13 val., jos užsuko į kavinę papietauti, prisėdo prie staliuko. Bet aptarnaujantis personalas pasakė, kad „čigonai yra kiaulės, visur prišiukšlina, todėl direktorius neleidžia jų aptarnauti“ šioje kavinėje. Moterys supyko ir paprašė, kad ateitų pasikalbėti direktorius ar savininkas, o tada iš virtuvės išėjo vyras, kuris be jokio perspėjimo jas griebė, užlaužė rankas ir šaukdamas ėmė stumti iš kavinės.
Taigi, buvo panaudota jėga. Kol vyko konfliktas, kažkas iškvietė policiją, pasak moterų, reagavo ir aplink esantys žmonės, sakydami, kad visi turi teisę pavalgyti. Kaip aiškina moterys, į įvykio vietą atvykę policininkai su jomis nekalbėjo, nors jos bandė paaiškinti, kas nutiko. Kažkuriuo metu jos pastebėjo, kad policija tiesiog susiruošė išvažiuoti.
Vaizdo įrašuose, padarytuose konflikto metu, matosi, kad jos, supratę, jog policijos pareigūnai ketina išvykti iš įvykio vietos neapėmę jų pareiškimo, nors tokiais atvejais nereikia net pareiškimo, pareigūnai patys turėtų inicijuoti tyrimą, ėmė šaukti, kad nori paduoti pareiškimą. Matosi, kaip policijos ekipažas tiesiog nuvažiuoja“, – pasakojo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.
Anot jos, policija tikina, kad tas ekipažas ten buvo visai kitais reikalais. Visgi, reikia žinoti, kad nesvarbu, jis ten buvo dėl konkretaus atvejo ar atsitiktinai pasitaikė, pareigūnai bet kokiu atveju turėjo paaiškinti, kodėl negali priimti pareiškimo.
„Arba, matydami situaciją, turėjo suteikti pagalbą ir pranešti apie įvykusį nusikaltimą. Policijos elgesys, iš to, ką matome, atrodo nesuprantamas. Atrodo, kad Lietuvoje žmonės neturi galimybės pasiskųsti net“, – svarstė J. Juškaitė.
Policininkai nereagavo?
Lietuvos žmogaus teisių centras, atskleisdamas šią istoriją taip pat rašė, kad po incidento kavinėje romės, nuvykusios į policiją, taip pat nebuvo maloniai sutiktos.
„Moterys nusprendė nenuleisti rankų ir nuvyko į Jonavos policijos komisariatą. Ten sutiko tą patį policininką, kuris jų paklausė, „ko čigonai nepatenkinti?“ ir nuėjo juokdamasis. Priimamajame moterys išsireikalavo, kad jas priimtų. Atėjo dvi pareigūnės, kurios prisistatė esančios tardytojos, viena iš jų pavarde Markevičė.
Pareigūnės teigė, kad savininkas savo teritorijoje gali daryti, ką nori, kad įstaigos turi savo vidaus taisykles. <...> Moterys sako, kad tik joms pradėjus klausinėti, kokios yra pareigūnių pavardės ir pradėjus grasinti, kad kreipsis į vadovybę dėl jų elgesio, tardytojos sutiko priimti pareiškimą“, – rašoma Lietuvos teisių centro puslapyje.
Komentuodama policijos veiksmus Kauno apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Reda Zarauskienė sakė, kad Jonavos policijos komisariato pareigūnai liepos 15 dieną apie 13 val. išties gavo pranešimą iš kavinės, kad joje susipyko darbuotojai su į kavinę atėjusiomis trimis moterimis.
„Pranešimą gavome iš darbuotojų. Į šį įvykį buvo nuvykęs ekipažas, o dėl paties įvykio vyksta aplinkybių patikslinimas. Tą pačią dieną, maždaug už pusvalandžio, tos pačios moterys atvyko pačios į Jonavos rajono policijos komisariatą, piktinosi dėl pareigūnų elgesio.
Jos buvo susistabdžiusios prieš tai automobilį, norėjo parašyti pareiškimą. Bet pareigūnai nepriėmė, nes jie vyko ne ten. Tas, ekipažas, kurį kvietė į kavinę, atvyko vėliau. Bet kavinėje tai policiją kvietė darbuotoja, ne jos. Šiuo metu vyksta tyrimas ir dėl pareigūnų veiksmų, ir dėl konflikto kavinėje aplinkybes tiksliname“, – sakė policijos atstovė.
Ji tikino, kad socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše matomas ne tas ekipažas, kuris vyko į kavinę.
„Išsiaiškinsime, kur jie ten vyko, o gal jiems buvo pietų pertrauka. Visko gali būti. Mes viską aiškiname“, – tikino R. Zarauskienė.
Apsistumdymą matė vaikas
Viena iš konflikte dalyvavusių moterų Lena Arlauskaitė portalui tv3.lt sakė, kad policija, kuri buvo atvykusi ir nekreipė į jas dėmesio, išties kalbėjo su kavinės atstovu, vienas policininkas buvo nuėjęs į kavinės vidų. Kad atvyks dar vienas ekipažas jos nežinojo.
„Jie išvažiavo be jokio komentaro, nieko mums nesakė. Mes pirmą kartą į tą kavinę buvome užėję, nežinojome, kokie jie. Mes Marijampolėje gyvename, ne Jonavoje. Užėjome į kavinę, buvo laisvų staliukų, lentelių, kad rezervuota – nebuvo. O mums tiesiog pasakė, kad pietauti čia neleisime, paklausus kodėl – pavadino kiaulėmis. <...> O tada išėjo iš virtuvės vadovas, nieko nesakęs užlaužė rankas ir stūmė lauk. Gal jis tai ne pirmą kartą daro, nebijo žmonių, kurie pietauja.
Ten ir kameros turėtų būti, ne viena ta kavinė ten yra, šalia tortų parduotuvė. Kažkur kameros juk turėtų būti, nors policija sakė, kad pas jį ten tai plastikinė. Mes parašėme pareiškimą dėl to smurtavusio žmogaus ir norėjome gauti policijos ekipažo, kuris mus ignoravo, vardus ir pavardes. Norėtume tuos policininkus apskųsti, bet mums nedavė apie juos informacijos, sakė, kad tarpusavyje išsiaiškins, ištirs“, – sakė moteris.
Ji pridūrė, kad viskas vyko mažametės mergaitės akivaizdoje, vaikas matė, kaip nepažįstamas vyras tąsė jos mamą, laužė rankas.
Portalui tv3.lt nepavyko susisiekti su Jonavos kavine, kurioje vyko konfliktas, bet jos direktorius anksčiau žiniasklaidai sakė, kad konfliktas nebuvo toks, kokį nupasakoja trys romės. Esą kavinėje nebuvo vietų, viskas buvo rezervuota, todėl padavėja joms pasiūlė nusipirkti maisto ir jį išsinešti. Moterims toks pasiūlymas neva nepatikęs, todėl ir įvyko susistumdymas.
Romų diskriminacija – dažnas reiškinys
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė J. Juškaitė tikina, kad romų diskriminacija Lietuvoje, deja, nėra naujiena.
„Mes žinome visuomenėje tvyrančias nuostatas romų atžvilgiu. Žmonės nenorėtų romų turėti kaimynystėje, su jais dirbti ir tokios nuostatos labai matosi. Dažnai bendraujant su romais gali išgirsti daug istorijų, kaip kažkas išmetė, kaip atėjus į kavinę juos palaikė vagimis, pasakė, kad neaptarnaus arba, kad jūs tokie ir anokie.
Tas užveria bet kokias integracijos galimybes, nes žmonės dėl savo tautybės, odos spalvos, jaučiasi nesaugūs, išsigandę. Bandymai bendrauti, tarkime, su valdžios atstovais jiems dažnai baigiasi neigiama patirtimi. Jie dažnai turi baimę, vengia susidūrimų, nesaugiai jaučiasi, tikrina galima/negalima bendrauti, įžeisi juos ar ne“, – pasakojo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.
Ji svarstė, kad neigiamos visuomenės patirtys ar romų padaryti nusikaltimai klijuojami visai romų bendruomenei, todėl ieškoti darbo tokiems žmonėms labai sunku, o įsidarbinus pasitaiko atvejų, kai iš darbo juos nori išmesti ne darbdavys, bet bendradarbiai.
J. Juškaitė pripažino, kad policijoje pokyčių yra, viešasis kalbėjimas apie neapykantos nusikaltimus – pasikeitęs. Kalbantis privačiai, tiesa, galima išgirsti įvairių istorijų.
