Rusija ir Gruzija per konfliktą ne kartą viena kitą kaltino smurtu, civilių žudymu ir genocidu. Mestus kaltinimus kiekviena pusė kategoriškai paneigdavo, todėl juos turės kruopščiai ištirti žmogaus teises ginančios organizacijos.
Tyrėjai teigia, kad karo įstatymus pažeidė abi pusės - naudojo smurtą, kurio tose situacijose nebuvo galima naudoti. Dėl šių veiksmų Tarptautinis baudžiamasis teismas jau pradėjo tyrimą, rašo BBC.
Rusijos prokurorai paskelbė, kad pradėjo tyrimus dėl 133-iejų Gruzijos kariuomenės nužudytų civilių. Tačiau anksčiau Rusija teigė, kad per konfliktą žuvo 1500 civilių.
Tiesą kaltinimų lavinoje turėtų padėti nustatyti ir Tarptautinis teisingumo teismas, į kurį dėl etninių valymų separatistinėse respublikose prieš savaitę kreipėsi Gruzija.
Išsiaiškinti faktus net neseniai vykusiuose įvykiuose yra nemenkas iššūkis, nes apie juos paliudyti galintys žmonės yra pasitraukę iš gyvenamųjų vietų ir desperatiški.
„Surinkti visapusišką informaciją apie civilių žūtis yra daug laiko atimantis uždavinys. Mes turime visapusiškai patikrinti informaciją, skaičiuojant civilių žūtis būtina įsitikinti, ar žmonės nebuvo supainioti ir neteisingai suskaičiuoti“, - BBC pasakojo tarptautinės žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rigts Watch“ narė Rachel Denber.
Pavyzdžiui, taikus kaimynas per konfliktą į rankas gali paimti ginklą, todėl jis jau būtų laikomas ne civiliu, o kombatantu - tiesiogiai kovose dalyvavusiu asmeniu.
„Nustatydami civilių aukų skaičių turime išvengti dvigubo skaičiavimo - žmogaus kūnas gali būti įskaičiuotas ir radimo vietoje, ir miesto morge. Norint išsiaiškinti tikruosius skaičius reikia apeiti kiekvieną gyvenvietę“, - pasakojo R. Denber.
Neseniai leidimą patekti į Pietų Osetiją gavęs Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas teigia, kad tiesą tikisi atskleisti likdamas neutralus ir informaciją rinkdamas iš išgyvenusiųjų, liudininkų ir aukų giminaičių.
„Mūsų organizacijos darbas yra visiškai patikimas. Mes tirsime visus pranešimus apie žmonių areštus, dingimus ir mirtis“, - sakė organizacijos atstovė Tbilisyje Jessica Barry.
Konflikto tarp Gruzijos ir Rusijos nuožmumas atsispindėjo abiejų šalių pareigūnų vykdytame medijų kare - kovota dėl laiko televizorių ekranuose, mėtytasi įvairias kaltinimais, nepagrįstai didintas žuvusių civilių skaičius.
Labiausia vandenis sudrumsčia abipusiai kaltinimai pažeidinėjant žmogaus teises ir tarptautinės teisės normas.
„Rusijos pateikti skaičiai buvo ypač kontroversiški. Pateiktas 1500 aukų skaičius buvo nepagrįstas, nepateikti jokie šaltiniai ir skaičiavimo metodika. Šio skaičiaus tikrai negalėjome patvirtinti“, - tvirtina R. Denber.
Pasak jos, pateikdama tokius duomenis Rusija nukreipia dėmesį nuo tikrųjų pažeidimų ir realių įvykių. „Human Rights Watch“ organizacija žuvusius civilius skaičiavo dešimtimis, o ne šimtais.
Organizacijos atstovai teigė, kad paprastai per karinius konfliktus žuvusiųjų skaičius nuolat būna kelis kartus mažesnis už sužeistųjų skaičių. Tad, jei Pietų Osetijoje žuvo 2 tūkst. žmonių, tai sužeistųjų esą turėtų būti mažiausiai 10 tūkst. Tačiau „Human Rights Watch“ atstovai pareiškė apsilankę tiek Šiaurės, tiek Pietų Osetijos ligoninėse, kuriose vietiniai gydytojai jiems tesugebėjo parodyti ne daugiau kaip kelias dešimtis sužeistųjų.
Organizacijų atstovai tikina, kad per konfliktą buvo naudoti ir GRAD raketų paleidėjai, ir kasetinės bombos. Šie abu ginklai aplink esančius žudo nesirinkdami, ar tai civiliai, ar kariškiai.
„Jei norima tiksliai pataikyti į karinį objektą, GRAD naudoti negalima, nes nukentės civiliai. O būtent tai žymiu mastu ir nutiko“, - apgailestavo R. Denber.
„Human Rights Watch“ anksčiau paskelbė radusi įrodymų, kad Rusijos lėktuvai Gruzijos civilių gyvenamuosiuose vietose mėtė kasetines bombas ir taip nužudė mažiausia 11 žmonių, dešimtis sužeidė. Teigiama, kad Rusijos lėktuvai kasetines bombas RBK-250 numetė Ruise mieste bei nužudė tris civilius.
Kaip tvirtina „Human Rights Watch“, kasetinių bombų buvo numesta ir Gorio miesto centre. Čia žuvo mažiausia 8 žmonės, įskaitant olandų žurnalistą. Dar dešimtys gruzinų buvo sužeisti.
Kasetinė bomba susideda iš vieno didelio konteinerio, kuris krisdamas ore atsiveria ir kuo platesnėje teritorijoje išmėto daug mažesnių sprogstamųjų užtaisų, kurių dažniausiai būna apie 200. Šie sprogstamieji užtaisai yra gėrimų skardinės dydžio, tačiau juose pridėta metalo skeveldrų, kurios gali sužeisti ir už 25 metrų stovinčius žmones.
Dažnai nutinka, jog užtaisai nesprogsta iš karto, o vėliau nuo jų nukenčia į namus sugrįžę civiliai gyventojai.
„Human Rights Watch“ jau paskelbė radusi nesprogusių užtaisų Shindisi ir Pkhvenisi kaimuose. Pasak kaimo gyventojų, tokių užtaisų yra šimtai. „Human Rights Watch“ apgailestauja, kad dėl kasetinių bombų jau žuvo daug žmonių ir gali žūti dar daugiau, jei Rusija neįleis išminavimo profesionalų, kurie galėtų išvalyti pavojingas teritorijas.
R. Denber taip pat pasakojo apie atvejus, kai Rusijos kariuomenė prie Gorio numetė bombas ant keleivinių mašinų konvojaus, o Gruzija Pietų Osetijoje prie žmonių gyvenamųjų namų naudojo tankus.
„Taisyklės esmė tokia - jeigu nori sunaikinti karinį objektą, tačiau dėl to gali smarkiai nukentėti civiliai, jėgos naudoti negalima“, - pabrėžė R. Denber.
Nors kovos jau baigėsi, pasak R. Denber, smurtas vis dar tęsiasi, nes Rusijos pajėgos nesugeba apsaugoti savo kontroliuojamose teritorijose Gruzijoje bei Osetijoje esančių civilių. O per karą apsaugoti civilius įpareigoja tarptautinė teisė.
„Mes girdėjome daug istorijų, kaip osetinų kariai važinėja po etninių gruzinų kaimus, plėšia namus ir kankina žmonės. Taip pat tiriame atvejus, kai grasinant ginklu žmonės buvo apiplėšti. Tai vyko Rusijos pajėgų kontroliuojamose teritorijose, o Rusijos pareiga yra apsaugoti ten esančius civilius“, - pasakojo R. Denber.
