„Jeigu kyla konfliktas tarp vadovo ir pavaldinio, tada kyla klausimas – kokia yra tos įmonės ar organizacijos kultūra, kokia ten vyrauja atmosfera. Įmonės tikslai turi būti pirmoje vietoje, todėl asmeninės ambicijos turėtų būti integruotos į bendrus procesus. Konfliktai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, svarbu, kaip juos valdome. Darbo ir gyvenimo balansas taip pat sukelia daug konfliktų. Yra aukšto sąmoningumo įmonių, kur tokia bendravimo kultūra labai puoselėjama, ir yra žemesnio sąmoningumo įmonių. Būtent tokiose įmonės ir kyla daugiau vadovo-pavaldinio konfliktų. Aukšto sąmoningumo įmonėse kiek kitaip dėliojami prioritetai. Ir čia konfliktai neišvengiami, tačiau jie turi kitokias pasekmes“.
Pasak psichologo, pirmasis dalykas, kuris sukelia konfliktus – tai pokyčiai:
„Tai ir vadovo pasikeitimas, ir restruktūrizacija, ir kitokie pokyčiai. Taip pat komunikacijos stoka. Kai yra nežinomybė, žmogų labiau veikia neigiamos emocijos. Informacija – kaip vanduo. Vienoj vietoj ji bus užblokuota, bet prasiverš kitoje vietoje. Ir tada pradeda sklandyti visokie gandai, kurie dar labiau žaloja tą įmonę. Pajutus įtampą, pirmiausia reikėtų sustoti, ne fiziškai, bet veiksme, kalbėjime save pristabdyti ir sau užduoti klausimą – kas čia vyksta, kodėl jaučiu įtampa,kas čia ne taip? Ir tikrai tie atsakymai ateis. Jeigu nesustosime, tuomet ir atsiras tas konfliktas – tikrasis ar įsivaizduojamas, čia dar prisideda aplinka, raginanti nepasiduoti. Na, o antras klausimas - ko aš siekiu konfliktu? Yra kelios iš daugelio konflikto sprendimo strategijų – tai prisitaikymas ir vengimas“, - kalbėjo Š. Mačiulis.
