Jo teigimu, Dainų šventės metu, per šokiams skirtą dieną, neišvengta traumų ir smulkių sužalojimų. Dėl apsinuodijimo maistu ir žarnyno infekcijų į ligoninę paguldyti 3 asmenys.
Sužalojo fejerverkas
Medikas išskyrė vieną atvejį, kai fejerverku buvo sužalota 34-erių metų moteris.
„Liepos 6-ąją, kai visi giedojo tautišką giesmę prie Baltojo tilto, neišvengta atvejo, kai šovęs fejerverkas nubrozdino vilnietės koją.
Socialiniuose tinkluose buvo rašoma, kad nebuvo budėjusių medikų, tačiau aš galiu pasakyti, kad medikai stebėjo visą teritoriją, kurioje vyko renginys ir pasirodymai, tačiau pati moteris buvo už teritorijos, prie A. Goštauto gatvės, todėl ten medikams būti nebuvo privaloma.
Natūralu, kad tokiu atveju, po iškvietimo, brigada važiavo iš kitur, juk per upę neperšoksi“, - aiškino vadovas.
Jo teigimu, 34-erių metų moteris nehospitalizuota, paleista gydytis namo. Jai nustatyti paviršiniai blauzdų nudegimai. Savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį, buvo palyginus ramu.
„Žinoma, perdozavusių narkotinių medžiagų ar alkoholio visada yra, tačiau šis savaitgalis tikrai nebuvo kažkoks ypatingas ar labai sunkus.
Gal žmonės jau išmoko švęsti, nežinau, bet džiugina tai, kad labai rimtų traumų ar tragedijų tikrai nebuvo“, - sakė pašnekovas.
Pasekmės visam gyvenimui
Primename, kad sužalojimai fejerverkais neretai baigiasi tragiškai, kai nutraukiamos galūnės arba pasekmės juntamos visą gyvenimą.
LSMU Plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rytis Rimdeika teigia, jog dažniausiai fejerverkai sužaloja rankas bei akis, kuomet pirotechnikai neužsidegus ir neiššovus į orą, puolama liesti ją rankomis, aiškintis priežastis ir dėl šių neatsargių veiksmų fejerverkai dažnai sprogsta rankose.
„Tokiais atvejais daugiausiai sužalojami pirštai ir delnai, o patys sužalojimai būna mišrūs. Pirmiausia dėl aukštos temperatūros nudega audiniai, taip pat dėl sprogimo bangos minkštieji audiniai, kaip oda, paodė, nervai, kraujagyslės, sausgyslės, kartais net kaulai, gali būti sudraskomi.
Tokių sužalojimų gydymas trunka nuo vienos iki trijų savaičių, o kada audiniai sprogimo metu būna suplėšyti, gydymui prireikia ir įvairių rekonstrukcinių operacijų“, – sako Rytis Rimdeika.
Pavojingiausi yra savadarbiai arba ypač galingi fejerverkai, tačiau licencijuota, parduotuvėse randama pirotechnika, pasak specialisto, dažniausiai dėl neatsargaus elgesio sukelia tik plėštines, greitai išgydomas žaizdas.
„Kita problema, kada nuo bet kokios pirotechnikos pažeidžiamas veidas ar akys. Šios traumos būna retesnės, tačiau ypač skaudžios.
Jei fejerverkas sprogo arti veido gali nudegti ragena ar itin jautrūs, akies obuolį dengiantys audiniai. Šie sužeidimai priskiriami prie sunkesnių ir jų gydymas gali užtrukti.
Taip pat jei fejerverkas sprogs arti veido, jame esančios sprogiosios medžiagos gali visam gyvenimui ištatuiruoti veido bei rankų odą mėlynai pilkais taškeliais“, – perspėja profesorius.
„Pirotechnika turėtų atsidurti tik ją išmanančio žmogaus rankose, šis variantas saugiausias. Kita problema, kada pirotechniką naudoja išgėrę žmonės, kadangi pakanka fejerverką padėti bent kiek pakrypusį ir jis iššaudamas gali pakeisti kryptį ir pataikyti į žmones.
Taip pat yra daugybė sintetinių lauko drabužių, pavyzdžiui, netikrų kailinių, kuriems pakanka vienintelės žiežirbos, jog jie užsidegtų. Taigi, pasitinkant Naujuosius metus patarčiau nuo fejerverkų laikytis kuo atokiau, ypač pasistengti apsaugoti vaikus“, – pataria Rytis Rimdeika.
