Kūrybiškomis iniciatyvomis ir konceptualiomis programomis garsėjantis kamerinės muzikos ansamblio „Musica humana“ įkūrėjas ir meno vadovas Algirdas Vizgirda Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui dedikuoja embleminę pastarųjų metų savo programą: „J.S. Bachas ir Lietuvos muzika“, kuri per ansamblio kūrybinės veiklos 35-metį įgavo daugybę versijų ir buvo nuolat plečiama, modifikuojama bei ornamentuojama.
Įtraukęs įvairialypį jaunosios kartos solistų būrį ir analogišką kūrybinės veiklos jubiliejų sutaręs minėti kartu su Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“, spalio 7 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje ansamblis atliks dvi lietuvių kompozitorių – Jurgio Juozapaičio ir Osvaldo Balakausko premjeras, keletą kitų ryškių Lietuvos autorių kompozicijų ir akinančias Bacho partitūras: Koncertą dviem smuikams bei „Magnificat“. Ansamblio gyvavimo sukakties proga Filharmonijos fojė veiks nuotraukų ir afišų paroda.
1974 m. Algirdo Vizgirdos iniciatyva susibūręs kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“ vienas pirmųjų Lietuvoje įsiliejo į originalų senosios muzikos interpretacijos atgimimą ir atkakliai pradėjo ieškoti savo kūrybinio veido bei stiliaus. Netrukus į savo repertuarą jis ėmė traukti ir šiuolaikines kamerines kompozicijas, o daugelis ryškiausių lietuvių autorių specialiai šiam kolektyvui sukūrė neužmirštamos muzikos partitūras, tarp jų – 1982 m. Algirdo Martinaičio kantata-koncertas „Cantus ad futurum“, tapęs savotišku 8-ame dešimtmetyje debiutavusios romantikų kartos manifestu ir pripažintas vienu reikšmingiausių kūrinių antrosios XX a. pusės lietuvių muzikoje.
Jubiliejiniame „Musica humana“ koncerte skambėsiantis kūrinys (nauja versija chorui ir instrumentiniam ansambliui) sulies minimalistinę sutartinių medžiaga, pseudobarokinius ir roko motyvus, o retų paukščių rūšių išnykimą apraudantys literatūriniai tekstai kreips klausytojų mintis į bendresnę ekologinę, kultūrinę ir egzistencinę tematiką.
Ansamblio programose didžiojo vokiečių genijaus muziką siekiama pateikti konceptualiai patraukliuose kontekstuose, tuo pačiu atlikėjams bei klausytojams suteikiant progą senojo ir naujojo muzikos meno sankirtose atsiskleisti neišsemiamiems įkvėpimo ir kūrybingumo klodams.
Turbūt neatsitiktinai antroje koncerto dalyje tarp stulbinančių Bacho partitūrų „Musica humana“ atliks lietuvių muzikos klasiko Osvaldo Balakausko kūrinio fleitai, obojui ir styginiams „Concerto corrente“ premjerą, veikiausiai menančią baroko laikus ir Bacho šokių siuitas. Koncerte taip pat skambės vėlyvojo romantizmo estetiką puoselėjančio Jurgio Juozapaičio premjera „Šventaragio freskos“ fleitai, obojui, klavesinui ir styginiams. Peizažinis ir tapybinis penkių dalių kūrinys skleisis tarsi pasakojimas apie senąjį Vilnių: slėnį, požemius, šventoves ir rūmus.
Tais pačiais 1974-aisiais didelis entuziastas ir gabus dirigentas Sigitas Vaičiulionis Šiauliuose įkūrė vokalinį senosios muzikos ansamblį „Polifonija“, kuris vienintelis Lietuvoje tada dainavo renesanso ir baroko kūrinius. Po kelių metų ansamblis išsiplėtė iki choro, 1986 m. įgijo profesionalų statusą, o 1998 m. tapo savarankiška koncertine organizacija, kuriai jau keletą metų vadovauja Šiaulių universiteto docentas Gediminas Ramanauskas.
Ypač platus choro repertuaras: nuo renesanso ir baroko iki šiuolaikinės muzikos, nuo choro miniatiūrų iki kantatų ir oratorijų atsiskleis ir šiame koncerte, kur choras atliks ne tik minėtąsias Bacho ir Martinaičio kantatas, bet ir keletą dėmesį patraukiančių šiuolaikinių lietuvių muzikos kompozicijų chorui a cappella: Mindaugo Urbaičio „Lacrimosa“, Giedriaus Svilainio „Laudate Dominum“ ir Vaclovo Augustino „Dainų dainelę“.
